Osmanų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1300]] m. silpstanti Bizantijos imperija prarado daugumą Anatolijos provincijų, kurias pasidalino apie dešimt Gazio kunigaikštysčių tarp kurių buvo ir Osmanų valstybė. Dinastijos pradininku buvo [[Osmanas I]]-asis, Ertuğrulo sūnus iš Eskişehiro srities vakarų Anatolijoje. Pagal tradiciją, Ertuğrulas keliavo per Mažąją Aziją su 400 raitelių ir atsidūrė prie dviejų armijų mūšio. Jis nusprendęsNusprendęs įsikišti, pasirinko pralaiminčią pusę ir padėjo jai pasiekti pergalę. Kariai, kuriems jis padėjo, kovėsi už seldžiųkų sultonatą ir už pagalbą jis atidavė Ertuğrului Eskişehirą. Po Ertuğrulo mirties [[1281]] m., Osmanas tapo vadu ([[Bėjus|bėjumi]]) ir [[1299]] m. Osmanas I paskelbė nepriklausomybę nuo [[Rūmo sultanatas|Rumo seldžiukų valstybės]]. Šie metai tradiciškai laikomi Osmanų imperijos įkūrimo metais. Osmano priklausomybėn pateko vis daugiau kaimyninių turkų genčių ir jis plėtė savo teritoriją [[Bizantijos imperija|Bizantijos imperijos]] sąskaita. Galiausiai jis apgulė Brusą ([[Bursa]]) ir Nikėją ([[Iznikas]]), du didžiausius Bizantijos miestus Anatolijoje. Bursa krito netrukus po jo mirties [[1326]] m., Izniką [[1331]] m. užėmė jo sūnus [[Orhanas]].Orhanas paveldėjo kunigaikštystę, kurios dydis buvo kaip maždaug trečdalis šiandieninės Lietuvos. Jis sostine paskelbė Bursą, kuri iki [[1453]] m. [[konstantinopolio žlugimas|Konstantinopolio užėmimo]] buvo Osmanų sultonų laidojimo vieta.