Elektroninė bankininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
S faktai, nekonkretumai, šaltiniai |
||
Eilutė 1:
{{
'''Elektroninė bankininkystė''' – [[paslauga|paslaugos]], kurias [[bankas|bankai]] teikia pasinaudodami šiuolaikinėmis elektroninio ryšio priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti kelis pagrindinius banko teikiamų paslaugų teikimo kriterijus: [[identifikacija|identifikuoti]] klientą ir atlikti [[klientas|kliento]] norimą pavedimą ar [[valia|valią]]. Apima kelias sritis: mokėjimo korteles, telefoninę bankininkystę, mobiliąją bankininkystę bei banko paslaugas [[internetas|internetu]].
Geriausias elektroninės bankininksytės pavyzdys yra banko paslaugos internetu ([[internetinė bankininkystė]]). Internetinė bankininkystė - banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia. Lietuvoje interneto bankininkystės vartotojų sparčiai auga, (pvz., „[[Hansabankas|Hansabanke]]“ ir [[SEB bankas|SEB Vilniaus banke]] jie skaičiuojami šimtais tūkstančių). Banko paslaugos internetu paprastai kainuoja pigiau, nei banko padalinyje. Internetu bankai siūlo apmokėti [[sąskaita]]s, peržiūrėti banko sąskaitos istoriją, pakeisti sąskaitoje laikomą [[valiuta|valiutą]], taip pat užsakyti kitus bankinius produktus: mokėjimo korteles, [[paskola]]s, atidaryti [[indėlis|indėlius]] ir pan. Neretai interneto banke galima atlikti ir sudėtingas finansines operacijas, tokias kaip spekuliacijas valiuta, sudaryti įvairius investavimo sandorius, valdyti [[vertybiniai popieriai|vertybinių popierių]] portfelį. Laikoma{{nekonkretu}}, jog daugumai banko klientų internetinė bankininkystė yra bene patogiausias būdas tvarkyti savo finansus, nes jie tai gali atlikti neeidami į banko padalinį, nereikia derintis prie padalinio darbo laiko bei jame susidarančių eilių.
== Sritys ==
*'''[[Mokėjimo kortelė]]''' – atsiskaitomoji negrynaisiais pinigais priemonė. Atsiskaitant kortelėmis, už prekes ar paslaugas jų pardavėjui tiesiogiai sumoka kliento bankas. Klientas yra identifikuojamas pagal kortelės magnetinėje juostelėje ar luste esančią informaciją, arba pagal ant kortelės užrašytus duomenis – ją išleidusią organizaciją, numerį, galiojimo laiką, naudotojo vardą ir pavardę, papildomą internetinį kodą.
*'''[[Internetinė bankininkystė]]''' – banko paslaugų teikimas internetu, naudojantis specialiai tam sukurtu tinklalapiu. Įprastai naudotis interneto banku užtenka kompiuterio su interneto ryšiu ir interneto naršykle, jokių papildomų įrenginių ar programų nereikia.
eilutė 13 ⟶ 11:
== Apsauga ==
Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, dauguma interneto bankų naudoja kelių lygių apsaugą, kadangi tokią sistemą yra paprasčiau sukurti, be to, ji yra patogesnė naudotojui. Prisijungimui prie interneto banko paprastai naudojamos trys atpažinimo priemonės:
•
•
•
Lietuvoje kai kurie bankai mokėjimų pavedimams patvirtinti naudoja papildomą kodų lentelę (vadinamuosius TAN kodus), kurie įprastai būna vienkartiniai. Be šių kliento atpažinimo priemonių taip pat gali būti naudojami skaitmeniniai parašai arba vienkartiniai slaptažodžiai, kurie būtų generuojami fizinio įrenginio (lustinės kortelės, mobiliojo telefono, elektroninio slaptažodžių generatoriaus ir pan.) pagalba. Ryšys tarp kliento ir banko tinklalapio paprastai būna koduotas [[SSL]] (Secure Socket Layer) 128 bitų šifravimo raktu - ši technologija yra paplitusi visame pasaulyje kaip saugiausia, ją taip pat naudoja ir Lietuvoje veikiantys interneto bankai{{faktas}}.
== Raida ==
Pasaulyje internetinė bankininkystė oficialiai startavo [[1995]] metais [[JAV|Amerikoje]], ''Security First Network Bank'' oficialiai pristačius rinkai realiai veikiantį interneto banką{{faktas}}.
▲Pasaulyje internetinė bankininkystė oficialiai startavo 1995 metais Amerikoje, Security First Network Bank oficialiai pristačius rinkai realiai veikiantį interneto banką. Lietuvos komerciniai bankai savo paslaugas internetu pasiūlė 2000 metais. Pirmasis internetinės bankininkystės paslaugą pristatė Snoro bankas. Vėliau internetinės bankininkystės sistemas savo veikloje įdiegė Medicinos, Ūkio, Hansabankas, Vilniaus, Šiaulių ir Parex bankai. Jie greitai suprato, kad, norint atsilaikyti konkurencinėje kovoje būtina įdiegti internetinės bankininkystės sistemą. Deja, valstybiniai komerciniai bankai pasirinko lūkuriavimo kelią ir bijodami priimti novatoriškus sprendimus prarado dalį labai perspektyvių klientų rinkos. Nei buvęs Lietuvos taupomasis bankas, nei Lietuvos žemės ūkio bankas iki privatizavimo, rodosi, nebuvo supratę, kad tokia banko paslauga turėtų būti vertinama ne kaip privalumas, o kaip viena iš būtinų sudėtinių banko ilgalaikės strategijos dalių. Žinoma, tą labai sąlygojo interneto pasiekiamumas ir gyventojų kompiuterinis raštingumas.
== Kliūtys ==
'''Žmogiškasis aspektas''' – bene sunkiausiai prognozuojamas ir didžiausias barjeras inovatorių kelyje. Būtent dėl šios priežasties dažniausiai būna įveikiamos net sudėtingiausios apsaugos sistemos, įvyksta nelaimės arba žlunga projektai. Klaidos, kurias padaro ne mašinos, o žmogus.
eilutė 37 ⟶ 32:
== Ateitis ==
Specialistai sutartinai tvirtina{{nekonkretu}}, kad artimiausiu metu į internetinius banko variantus bus perkelta didžioji dalis, o gal net visos įprastų banko skyrių atliekamos funkcijos. Tokiu būdu žmonės ateityje galės net neišeidami iš namų paimti paskolą ar atlikti kitą pageidaujamą operaciją. Tokia patirtis jau yra vakarų šalių praktikoje. ▼
Taip pat be abejonės e-bankas taps mobiliu ir bus patogiai nešiojamas jūsų kišenėje [[mobilusis telefonas|mobiliojo telefono]] pavidalu.▼
▲Specialistai sutartinai tvirtina, kad artimiausiu metu į internetinius banko variantus bus perkelta didžioji dalis, o gal net visos įprastų banko skyrių atliekamos funkcijos. Tokiu būdu žmonės ateityje galės net neišeidami iš namų paimti paskolą ar atlikti kitą pageidaujamą operaciją. Tokia patirtis jau yra vakarų šalių praktikoje.
▲Taip pat be abejonės e-bankas taps mobiliu ir bus patogiai nešiojamas jūsų kišenėje mobiliojo telefono pavidalu.
Kadangi prognozuojami būtent tokie pasikeitimai, logiška daryti išvadą, kad ateityje tradiciniai bankų skyriai bus pustuščiai, o jų kiekis gerokai sumažės{{faktas}}.
▲Kadangi prognozuojami būtent tokie pasikeitimai, logiška daryti išvadą, kad ateityje tradiciniai bankų skyriai bus pustuščiai, o jų kiekis gerokai sumažės.
Šiuolaikines elektroninės bankininkystės tendencijas pasaulyje sugretinus su bankų paslaugų raida, galima pažymėti, kad ateitis priklauso tiems bankams, kurie kryptingai plėtoja daugiakanalio klientų aptarnavimo strategiją: derina klientų aptarnavimo banko tradiciniuose padaliniuose su aptarnavimu internete, telefonu bei mobiliuoju ryšiu. Iš esmės sėkmė lydės tuos bankus, kurių veikla bus orientuota į sugebėjimą suvokti klientų poreikius ir pateikti geriausiai tinkantį sprendimą. Taigi ir elektroniniai banko paslaugų sprendimai, turės būti orientuoti į individualaus dėmesio reikalaujantį klientą.
[[Kategorija:Elektroninė bankininkystė| ]]
| |||