Vikipedija

Tuskulėnų dvaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Nėra keitimo santraukos
Gugis (aptarimas | indėlis)
1 708 keitimai
įv. taisymai
Eilutė 1:
{{coor title dms|54|41|53|N|25|18|08|E|type:landmark}}
[[Image:Tuskulenai 2008.jpg|thumb|right|300px|Tuskulėnų dvarasdvaro rūmai]]
'''Tuskulėnų dvaras''', yrabuvusi dvaro sodyba (apie [[1825]] m. statytų dvaro rūmų, [[oficina|oficinos]] ir kt. dvaro pastatų kompleksas) [[Vilnius|Vilniuje]], [[Žirmūnai|Žirmūnuose]], tarp [[Neris|Neries]] upės ir ''Žirmūnų'' bei ''Tuskulėnų'' gatvių.
 
== Dvaro istorija ==▼
Buv. dvaro [[Parkas|Parkoparko]] centrinėjevidurio irbei rytinėjerytų dalyse rasta [[XVI amžius|XVI]]−[[XVII amžius|XVII]] a. ūkinių duobių. Dauguma duobiųjų be radinių, kitose rasta smulkintų (pjaustytų, kapotų) virtų arbei keptų gyvulių kaulų, keramikos šukių., Buvotaip rastapat irviena ~[[XIV amžius|XIV]] a. pab. ([[Jogaila|Jogailos]] laikų) [[moneta]].
 
Prieš keletą amžių būsimo Tuskulėnų dvaro teritorija buvo Vilniaus girininkijos valdos. Apie XVI a. vidurį Lietuvos didysis kunigaikštis [[Žygimantas Augustas]] šalia Vilniaus, Neries dešiniajame krante įkūrė specialų valstybinį dvarą, turėjusį aptarnauti [[Vilniaus pilių rezervatas|Vilniaus pilį]]. Vėliau to dvaro sodybą valdė įvairios Lietuvos didikų šeimos, o [[XVIII amžius|XVIII]] a. viduryje − [[Vienuolis|vienuoliai]] ''Laterano kanauninkai'', kurių gyvenimo dvare laikotarpiu dvaro sodyba lotyniškai vadinta ''Tuskulanum'', o lenkiškai − ''Tuskulany'' (greičiausiai iš liet. „*Tuskulionys“).
Dabartiniai dvaro sodybos pastatai − rūmai ir [[oficina]] statyti apie [[1825]]-uosius metus.
 
XVIII a. pab. Tuskulėnai tapo [[Rusija|Rusijos imperijos]] iždo dvaru ir buvo valdomi įvairių carinio okupacinio režimo valdininkų. Manoma, kad iki šiol išlikusius dvaro sodybos pastatus [[XIX amžius|XIX]] a. I pusėje pasistatydino Vilniaus generalgubernatorius [[Aleksandras Rimskis−Korsakovas|A. Rimskis-Korsakovas]]. Vėliau dvaras priklausė gydytojui ir visuomenės veikėjui Julijanui Titijui, kuris labiausiai išgarsėjo kaip literatūros almanacho „Athenaeum“ leidėjas. XIX a. 5-ajame dešimtmetyje dvaro rūmai tapo savotišku Vilniaus jaunimo kultūros centru, nes J. Titijus juos buvo pavertęs tikra užeiga, − tuo metu vad. Titijaus viloje nuolat lankydavosi kompozitorius [[Stanislovas Moniuška|S. Moniuška]], pradedantis rašytojas [[Juzefas Ignacas Kraševskis|J. Kraševskis]] ir kiti tuometinės Vilniaus bohemos atstovai.
[[Lietuvos istorija|Nepriklausomybės laikotarpiu]] be priežiūros likęs Tuskulėnų dvaro ansamblis Vilniuje turėtų atgyti [[2009]] m. [[KGB]] ir kitų sovietinių saugumo tarnybų vadovų rezidencija buvę pastatai šiuo metu rekonstruojami ir taps [[Lietuvos genocido aukų muziejus|Lietuvos genocido aukų muziejaus]] padaliniu.▼
[[Image:Tuskulenai.jpg|thumb|right|300px|Tuskulėnų dvaras [[1848]] m. tapytame(dail. paveiksleA. Žameto piešinys)]]▼
[[1869]] m. dvaro sodyba priklausė [[Atskirasis žandarų korpusas|atskirojo žandarų korpuso]] [[pulkininkas|pulkininkui]] A. Losevui, − nuo tada Tuskulėnų dvaro pagrindinė valda, arba [[palivarkas]] dar vadinta ''Losiuvka''.
 
Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|II pasaulinį karą]] dvaro rūmus ir parką valdė dvarininkai ''Valickiai'', kurie po karo išvyko gyventi į Lenkiją.
▲== Dvaro istorija ==
 
[[Lietuva|Lietuvos]] ir [[Lenkija|Lenkijos]] karalius [[Žygimantas Augustas]] XVI a. įkūrė dešiniajame Neries krante karališkąjį dvarą, aptarnavusį [[Vilniaus pilių rezervatas|Vilniaus pilis]]. Paskui tą dvarą valdė Lietuvos didikai. [[XVIII amžius|XVIII]] a. viduryje dalį to dvaro valdė [[Vienuolis|vienuoliai]] ''Laterano kanauninkai'' − jie ir atnešė pavadinimus ''Tùsculum'' ir ''Tusculánum''.
[[1944]] m. visa 1,3 ha ploto Tuskulėnų dvaro sodyba (trys namai, daržinė, trys pagalbiniai ūkiniai pastatai, garažui pritaikytos arklidės ir kt.) atiteko LTSR [[NKVD]] ir nuo tada visuomenei buvo žinoma kaip „Bartašiūno vila“ (LTSR NKVD perimtame dvare buvo įrengta tuometinio LTSR NKVD−MVD vadovo J. Bartašiūno vasarvietė).
 
[[1944]]−[[1947]] m. dvaro parke buvo slapta laidojami LTSR NKGB-MGB vidaus kalėjimo rūsyje nužudytų lietuvių rezistentų, kitų sovietų okupacinio režimo aukų, taip pat kai kurių už kriminalinius bei karo nusikaltimus sušaudytų asmenų palaikai. Spėjama, kad be 559 [[Lietuviai|lietuvių]] Tuskulėnų dvaro parke užkasti 56 [[rusai|rusų]], 52 [[lenkai|lenkų]], 38 [[vokiečiai|vokiečių]], 32 [[baltarusiai|baltarusių]], 18 [[Latviai|latvių]], 9 [[ukrainiečiai|ukrainiečių]], 3 [[žydai|žydų]] palaikai.
 
== Dvaro dabartis ir ateitis ==
▲[[LietuvosPo istorija|NepriklausomybėsTSRS laikotarpiu]]iširimo be deramos priežiūros likęs Tuskulėnų dvaro ansamblis Vilniuje turėtų atgyti [[2009]] m. [[KGB]](numatyta, irkad kitųapie sovietiniųtą saugumolaiką tarnybųšiuo vadovųmetu rezidencijarekonstruojamų buvę pastatai šiuo metudvaro rekonstruojamipastatų irkompleksas taps [[Lietuvos genocido aukų muziejus|Lietuvos genocido aukų muziejaus]] padaliniu).
 
Praėjusiais amžiais šio dvaro teritorija buvo ''Vilniaus girininkijos'' valdos. Laikoma, kad dvaro pastatus [[XIX amžius|XIX]] a. pastatė Vilniaus generalgubernatorius [[Aleksandras Rimskis−Korsakovas|A.Rimskis-Korsakovas]]. Po kurio laiko jie priklausė garsiam gydytojui ir visuomenės veikėjui [[Julianas Titijus|Julianui Titijui]]. Dvaro vila XIX a. penktajame dešimtmetyje tapo vilniečių kultūros centru, nes ją Titijus pavertė užeiga. Į ją, perplaukę valtimis Nerį, rinkdavosi įžymūs vilniečiai: kompozitorius [[Stanislovas Moniuška|S.Moniuška]], pradedantis rašytojas [[Juzefas Ignacas Kraševskis|J.Kraševskis]] ir kiti. Titijus leido literatūros almanachą „''Athenaeum''“, viloje gimė idėja išspausdinti Moniuškos „Namų dainynus“. XVIII a. pabaigoje dvaras tapo caro [[Rusija|Rusijos]] iždo dvaru, ir jį valdė įvairūs žmonės.
▲[[Image:Tuskulenai.jpg|thumb|right|300px|Tuskulėnų dvaras [[1848]] m. tapytame paveiksle]]
[[1869]] m. pagrindinė dvaro dalis priklausė dvarininkui, [[Atskirasis žandarų korpusas|žandarų korpuso]] [[pulkininkas|pulkininkui]], paskui [[generolas|generolui]] A.Losevui; nuo tada ši dalis ([[palivarkas]]) ima vadintis ''Losiuvka''. Prieš [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] namą ir sklypą, kuriame buvo parkas, valdė lenkų dvarininkai ''Valickiai'', kurie po karo išvyko į Lenkiją.
 
[[1940]] m. Tuskulėnų dvaras buvo [[Nacionalizacija|nacionalizuotas]], visi išlikę pastatai su visa teritorija perduoti [[NKVD]] žinion ir paskirti tuometiniam NKVD−MVD ministrui J.Bartašiūnui. Šioje vietoje buvo laidojami [[1944]]−[[1947]] m. NKGB-MGB vidaus kalėjime nužudytų asmenų palaikai. Taip pat čia atgulė įvairių tautybių, profesijų, įsitikinimų ir tikybų asmenys. Be 559 [[Lietuviai|lietuvių]], čia užkasti 56 [[rusai]], 52 [[lenkai]], 38 [[vokiečiai]], 32 [[baltarusiai]], 18 [[Latviai|latvių]], 9 [[ukrainiečiai]], 3 [[žydai]], sovietinės kariuomenės kareivių, [[Austrai|austrų]], kitų tautybių asmenų; nuteistųjų už karo ir kriminalinius bei nusikaltimus žmoniškumui.
 
[[Kategorija:Vilnius]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Tuskulėnų_dvaras"