Vienaragis (artilerija): Skirtumas tarp puslapio versijų

Vienaragį 1757 m. sukonstravo artileristas M. Danilovas, o ginkluotėn įtraukė to meto Rusijos feldceichmeisteris ([[artilerija|artilerijos]] viršininkas) [[grafas]] S. Šuvalovas. Vadinti vienaragiais, kadangi ant jo vamzdžio buvo grafo Šuvalovo [[herbas]], kuriame buvo mitologinio [[vienaragis (būtybė)|vienaragio]] atvaizdas.

Vienaragių vamzdžių ilgis buvo 7,5–12,5 [[kalibras|kalibrų]], [[sviedinys|sviedinio]] masė buvo nuo 1,8 iki 40 kg. Šaudymo nuotolis – iki 4 km. Šaudydavo pilnaviduriais sviediniais, [[granata|granatomis]], [[kartečė|karteče]].

Vienaragius naudojo daugiau kaip 100 m. (kol buvo pereita prie graižtvinės artilerijos) kaip lauko, kalnų, apsiausties pabūklus. Vienaragiais [[ugnis (šaudymas)|ugnimi]] paremdavo atakuojančius [[pėstininkai|pėstininkus]], kadangi buvo galima apšaudyti priešą iškila [[trajektorija]], sviediniams lekiant virš saviškių galvų. Keliose Rusijos [[tvirtovė]]se pavieniai vienaragių egzemplioriai sulaukė XX a pradžios.