|
[[Vaizdas:Zeno of Elea.jpg|thumb|right|240px|Zenonas Elėjietis]]
'''Zenonas Elėjietis''' (apie 490–430 pr. m. e.) – [[Graikija|graikų]] [[matematika]]s, [[filosofas]], ikisokratikas, Elėjos mokyklos atstovas, [[Parmenidas|Parmenido]] mokinys.
Mėgino pastiprinti savo mokytojo [[Parmenidas|Parmenido]] mokslą įvairiais argumentais, kurie išgarsėjo dar antikos laikais. Jis parodo, kad judėjimo, kaip vietos pakeitimo laike, prielaida yra prieštaringa: remiantis laiko, kaip atsietų momentų visumos, samprata, būtų galima teigti, kad, suskirsčius paleistos strėlės trajektoriją į atskirus momentus, kiekvieną atskirai paimtą momentą ji nejuda, taigi apskritai neskrieja. Tačiau jei į laiką žiūrėsime kaip į begalinį kontinuumą, tai rasis paradoksas, kad, pavyzdžiui, su vėžliu lenktynių einantis [[Achilas]] niekaip negali aplenkti pirma jo ropojančio vėžlio. Achilas leidžia vėžliui kiek paropoti į priekį. Kol Achilas nubėga šį atstumą, vėžlys pajuda dar truputį, todėl, nors atstumas tarp jų ir mažėja, niekados visai neišnyksta.
Savo veikalą „Apie gamtą“ parašė klausimų ir atsakymų (dialogo) forma, ir laikomas dialektikos pradininku. Domėjosi tęstinumo (kontinumo) problemomis, ypatingai laiko, erdvės ir judėjimo.
Zenonas žymus savo [[Zenono paradoksai|paradoksais]] (aporijomis), nukreiptais prieš judėjimą ir įvairovę,. Jis taip mėgino sustiprinti kuriuosesavo iškėlėmokytojo 4[[Parmenidas|Parmenido]] argumentusmokslą priešįvairiais judėjimąargumentais, įrodančiusįrodančiais, kad judėjimo nėra (esą judėjimas – tik mūsų mąstymo padarinys):
'''1. Dichotomija.''' Kai daiktas juda ir turi nueiti tam tikrą kelią, pirmiausia jis turi įveikti pusę to kelio, paskui pusę likusios jo dalies, paskui pusę likučio ir taip iki begalybės. Kad ir koks trumpas būtų tas kelias, jis visada privalo įveikti begalinį skaičių atkarpų, o per baigtinę laiko trukmę šito padaryti neįmanoma, vadinasi, judėjimas yra negalimas.
'''2. Achilas.''' Greičiausias bėgikas niekada nepavys lėčiausio, Achilas nepavys vėžlio, jei šis bus bent kiek priekyje Achilo. Juk vejantysis pirmiausia turės pasiekti vietą, iš kurios išėjo vejamasis, o tas jau bus pasistūmėjęs į priekį, ir taip bus visada.
'''3. Strėlė.''' Lekianti strėlė dabartiniu momentu nejuda, o kybo ore ir nenutolsta tokiu atstumu. Ir taip yra kiekvieną momentą. Kadangi laikas susideda iš momentų, vadinasi, strėlė nė kiek negali pajudėti į priekį, o visą laiką yra rimties būvyje.
'''4. Stadionas.''' Daiktų judėjimo greitis vienu ir tuo pačiu metu yra ir šioks, ir toks, mažesnis ir didesnis, priklausomai nuo to, kokių kitų daiktų atžvilgiu į juos žiūrime. Jeigu judame greičiu, kuris vienu metu yra ir toks, ir ne toks, vadinasi, jis yra prieštaringas, ir jo negali būti.
Zenonas taip pat žinomas savo argumentais prieš įvairovę. Būtis susideda iš tų dalių, kurios gali būti dalomos, o tos dalys, kurios nebegali būti dalomos, neturi ir dydžio. Jei dalys neturi dydžio, tai ir būtis neturi dydžio. Bet, antra vertus, dalys negali neturėti dydžio, nes iš jų nesusidarytų turinti dydį visuma, todėl jei būtį dalytume iki begalybės, visada gautume turinčias dydį dalis. Tad būtis susideda iš begalinio skaičiaus tokių dalių, yra be galo didelė.
|
