Družai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Siggis (aptarimas | indėlis)
šalinama autorystės teises pažeidžianti informacija
Eilutė 9:
|}}
'''Družai''' – gyvenvietė [[Širvintų rajonas|Širvintų rajone]].
{{copyvio|url=http://www.bendruomenes.lt/comunity/sites/static.php?pid=36445&id=36454}}
Pirmą kartą Družų kaimas istoriniuose šaltiniuose paminėtas apie1795 metus, Širvintų parapijos palivarkų revizijos sąrašuose. Tuo laiku juose buvo 3 kiemai, kuriuose gyveno 18 baudžiauninkų – 9 vyrai ir 9 moterys ir 7 laisvieji žmonės – 5 vyrai ir dvi moterys. Kaip jis atsirado, kada įkurtas ir kodėl šis kaimas pavadintas Družais - duomenų nėra.
Družai - gyvenvietė Širvintų rajone, Širvintų seniūnijoje, 5 kilometrai į pietvakarius nuo Širvintų miesto, kairiajame Širvintos krante. Architektūrinių paminklų kaime nėra. Kaimas užaugo apie 1974 – 1989 metus. Iki tol čia buvo keletas sodybų ir keli daugiabučiai. Kolūkių egzistavimo laikotarpiu jis buvo tapęs centrine gyvenviete, todėl čia buvo statomi namai jauniems specialistams. Šiuo metu kaime yra 102 sodybos, kuriose gyvena 311 gyventojų.
Kaimas priklauso Širvintų parapijai. 2000 – ųjų metų birželį jame pastatytas kryžius, kurio autorius - tautodailininkas Kęstutis Norušis.
Družų kaime nuo 1953 – ųjų metų veikia Dvarčionių statybinių medžiagų kombinato cechas, šiuo metu reorganizuotas į AB „Baltijos keramika“, biblioteka – nuo 1959 metų, pradinė mokykla - nuo 1928 metų, kultūros centro laisvalaikio salė, dvi medienos apdirbimo įmonės.
Nuo 1970 metų iki 2005 metų čia veikė felčerinis – akušerinis punktas, nuo 1984 metų iki 1992 metų – vaikų lopšelis – darželis.
2002 – iaisiais metais kaime įkurta Družų kaimo bendruomenė – visuomeninė asociacija, vienijanti Družų kaimo gyventojus. 2005 – aisiais metais Družų bibliotekoje įkurtas Viešojo interneto prieigos taškas – VIPT – as.
Šalia kaimo teka upė Širvinta. Čia palanki vieta turizmui su baidarėmis.
Kaimo turizmo sodybų pačiame kaime nėra , tačiau yra daug buvusių karjerų – tvenkinių, kuriuose veisiasi karosai, todėl netrūksta meškeriotojų ir poilsiautojų.
 
{{lt-šablonas}}