Egidijus Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 090 pridėta baitų ,  prieš 12 metų
papildyta
S (Atmestas 83.171.6.20 pakeitimas, grąžinta paskutinė versija (naudotojo Figuura keitimas))
(papildyta)
'''Egidijus Aleksandravičius''' (g. [[1956]] m. [[lapkričio 21]] d. [[Telšiai|Telšiuose]]) – [[lietuvių]] istorikas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, profesorius.
==Biografija==
[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], [[1983]]–[[1986]] m. [[Lietuvos istorijos institutas|Lietuvos istorijos instituto]] aspirantas. 1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], nuo 1979 m. Istorijos fakultete dirbo asistentu. [[1983]]–[[1986]] m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas, nuo 1986 m. to paties instituto bendradarbis. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsinas|Viskonsino valstijos]] universitete, [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojus|Ilinojaus]] ir [[Helsinkis|Helsinkio]] universitetuose. Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, universiteto prorektoriumi aukštosioms studijoms, senato pirmininku. Nuo [[2000]] m. Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas. E. Aleksandravičius yra vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.
 
Nuo 1979 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto asistentas, nuo 1986 m. Lietuvos istorijos instituto bendradarbis, nuo [[1989]] m. skyriaus vedėjas. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsino universitetas|Viskonsino valstijos universitete]], [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojaus universitetas|Ilinojaus]] ir [[Helsinkio universitetas|Helsinkio]] universitetuose.
1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.
 
Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. [[1994]]-[[1998]] m. Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, 1997-[[2000]] m. universiteto prorektorius aukštosioms studijoms, senato pirmininkas. Nuo 2000 m. universiteto Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
 
Daugiausia tiria [[XIX a.]] vidurio Lietuvos visuomeninį kultūrinį gyvenimą, pradinį lietuvių tautinio sąjūdžio etapą. Su [[LDK|Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės]] politine tradicija siejamą kitakalbę kultūrą traktuoja kaip sudėtinę Lietuvos ir lietuvių tautos istorijos dalį. Darbams būdingas eseistinis stilius.
 
[[1990]] m. su kitais įkūrė testinį mokslinį leidinį „Lietuvių Atgimimo istorijos studijos“, [[1998]] m. - „Kauno istorijos metraštį“. Nuo [[1993]] m. Lietuvos nacionalinio istorikų komiteto prezidentas. Nuo [[1999]] m. [[Atviros Lietuvos fondas|Atviros Lietuvos fondo]] valdybos pirmininkas. Vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių. <ref> [[Antanas Kulakauskas]]. {{VLE|I}}, 310 psl. </ref> Nuo 2006 m. Leidinio „Darbai ir Dienos“ vyr. redaktorius.
 
== Įvertinimas ==
*1992 m. [[Simono Daukanto premija]] už knygą „Prieš aušrą. Jaunieji Simono Daukanto bičiuliai“
 
==Bibliografija==
===Svarbiausios publikacijos===
*E. Aleksandravičius, ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
*E. Aleksandravičius, ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
*E. Aleksandravičius, ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
*E. Aleksandravičius, ''XIX amžiaus profiliai'': studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
*E. Aleksandravičius, ''Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys'', Vilnius: baltos lankos, 1994.
*E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, ''Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje'', Vilnius: baltos lankos, 1996.
*''Žemaitijos istorija''/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas A. Nikžentaitis, Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
*E. Aleksandravičius, ''Praeitis, istorija ir istorikai'', Vilnius: Vaga, 2000.
*E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, ''Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija'', atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001.
*E. Aleksandravičius, ''Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai'', Vilnius : Versus aureus, 2004.
 
*E. Aleksandravičius, ''Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai'', Vilnius: Mokslas, 1989.
[[Kategorija:Lietuvos istorikai|Aleksandravičius, Egidijus]]
*E. Aleksandravičius, ''Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje'' (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
*E. Aleksandravičius, ''Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai'', Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
*E. Aleksandravičius, ''XIX amžiaus profiliai'': studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
*E. Aleksandravičius, ''Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys'', Vilnius: baltos lankos, 1994.
*E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, ''Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje'', Vilnius: baltos lankos, 1996. (bendraautorius [[Antanas Kulakauskas|A. Kulakauskas]])
*''Žemaitijos istorija''/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas [[Alvydas Nikžentaitis|A. Nikžentaitis]], Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
*E. Aleksandravičius, ''Praeitis, istorija ir istorikai'', Vilnius: Vaga, 2000.
*E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, ''Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija'', atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001. (bendraautorius A. Kulakauskas)
*E. Aleksandravičius, ''Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai'', Vilnius : Versus aureus, 2004.
* ''Giesmininko kelias'', Vilnius: Versus aureus, 2003.
 
== Šaltiniai ==
{{ref}}
 
{{DEFAULTSORT:Aleksandravičius, Egidijus}}
[[Kategorija:Lietuvos istorikai|Aleksandravičius, Egidijus]]
51 001

pakeitimas