Mokslinis stilius: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 1:
'''Mokslinis stilius''' – literatūrinės kalbos [[stilius]], kuriam būdingi tam tikri bruožai ir kuris naudojamas dažniausiai [[mokslas|mokslinėje]] literatūroje.
== Vartojimo sritis ==
Mokslinė visuomenės veikla. Mokslo pagrindą sudaro kritiškai patikrinta ir susisteminta žmonijos patirtis. Šiuo stiliumi išdėstomas specialus kurios nors mokslo srities turinys.
== Požymiai ==
eilutė 10 ⟶ 14:
'''Aiškumas''', '''suprantamumas''', '''suvokiamumas'''.
'''
'''Objektyvumas'''
'''Glaustumas'''
Taip pat būdingas emocinio turinio nebuvimas, specifinių terminų naudojimas, dalykiškumas.
Stilistinių ypatybių santykis priklauso konkrečiame tekste nuo žanro, temos, kalbos formos.
Mokslinio stiliaus '''sintaksei''' būdingos konstrukcijos, išryškinančios, pabrėžiančios dėstymo logiškumą (minčių nuoseklumą, rišlumą): pasakymo dalių santykį rodantys žodžiai, įspraudai, sudėtiniai jungtukiniai sakiniai. Dėstymo objektyvumą padeda išreikšti beasmenės ir pasyvinės konstrukcijos.
Būdingi dabartinių mokslo tekstų stiliaus trūkumai yra šie: gremėzdiškos sakinio konstrukcijos, dažnas frazės daiktavardinimas, sintaksinis perifrazavimas, nekonkrečios, neaiškios reikšmės šablonai.
Svarbiausia '''mokslo populiarinamųjų''' tekstų funkcija yra pateikti dalykinę informaciją patraukliai. Siekiama poveikio ir įtaigumo. Savo stiliumi tie tekstai priartėjo prie publicistinės ar grožinės literatūros.
[[Kategorija:Kalbotyra]]
| |||