Kaina: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kaina''' – [[pinigai|pinigų]] suma, mokama už produktą ar paslaugą, arba vertybių suma, kurią vartotojai išmaino į teisę turėti arba vartoti [[produktas|produktą]] ar naudotis [[paslauga]].

Siaurąja prasme kaina yra pinigų suma, mokama už [[gaminys|gaminį]] ar paslaugą, arba pinigai, kuriuos vartotojas keičia į [[nauda|naudą]], gaunamą iš gaminio ar paslaugos. Istoriškai kainos buvo nustatomos derantis dėl jos [[pirkėjas|pirkėjams]] ir [[pardavėjas|pardavėjams]]. Pavieniai pirkėjai mokėdavo skirtingas kainas už tą patį produktą, nes tai priklausė nuo jų poreikių ir sugebėjimo derėtis. Šiuolaikiniame pasaulyje nustatoma vienodą kainą visiems pirkėjams. Prie vienos kainos idėjos prieita [[XIX amžius|XIX]] a. pabaigoje, kai F. Woolworthas ir kiti mažmenininkai dėl didelio prekių asortimento ir daugybės darbuotojų buvo priversti laikytis tik vienos kainos politikos. Istoriškai kaina buvo pats svarbiausias veiksnys, darantis įtaką pirkėjų pasirinkimui. Tačiau per paskutinius dešimtmečius pirkėjų pasirinkimui svarbesni tapo su kaina nesusiję veiksniai. Kaina yra vienintelis rinkodaros komplekso elementas, kuris padeda generuoti [[pajamos|pajamas]]. Visi kiti elementai yra susiję su sąnaudomis. Kaina kartu yra lanksčiausias [[rinkodara|rinkodaros]] komplekso elementas. Priešingai produkto savybėms ir įvairioms prekių paskirstymo grandinėms, kaina galima greitai pakeisti.

''==Veiksniai, kuriuos reikia apsvarstyti, nustatant kaina.''kainą==

''Sąnaudos.'' Nuo jų priklauso, kokia kaina gali būti nustatyta, nes siekiama padengti gamybos, paskirstymo ir produkto pardavimo [[sąnaudos|sąnaudas]] ir būtų gauta pakankamai pelno už bendrovės pastangas bei [[rizika|riziką]]. Sunaudotos skirstomos į pastoviąsias sąnaudas, kintamąsias sąnaudas bei bendrąsias sąnaudas.

''Kainodaros organizavimas.'' Tai vidiniai sprendimai apie tai, kas organizacijoje turi nustatinėti kainas. Kainodaros veikla gali būti vykdoma įvairiais būdais. Mažose bendrovėse kainas dažniausiai nustato aukščiausio rango vadovybė, o ne rinkodaros ar pardavimų skyriai. Didelėse įmonėse kainodara dažniausiai užsiima padalinių arba [[prekė|prekių]] grupių vadybininkai. Pramonės prekių rinkose pardavėjams gali būti leidžiama derėtis su klientais tam tikrose kainų ribose. Bet kuriais atvejais aukščiausio lygio vadovai apibrėžia kainodaros tikslus bei politiką ir dažnai patvirtina kainas, kurias siūlo žemesnio rango vadovai ar pardavėjai.

'''===Išoriniai veiksniai:'''===

''Rinka ir paklausa.'' [[Rinka]] ir [[paklausa]] nustato viršutines kainos ribas. Kainos ir paklausos santykis skiriasi skirtingų tipų rinkose. Ir vartotojai, ir [[verslas|verslo]] rinkos pirkėjai pasveria produkto ar paslaugos kainą ir gaunamą naudą juos įsigijus, todėl prieš nustatant kainą, pardavėjas privalo įvertinti santykį tarp kainos ir produkto paklausos.

''Konkurencija.'' Tai konkurentų sąnaudos, kainos bei galimos reakcijos į veiksmus. Bendrovės sprendimai dėl kainos gali turėti įtakos [[konkurencija|konkurencijos]] pobūdžiui ir atvirkščiai.

''Kiti aplinkos veiksniai ([[ekonomika]], [[prekyba|prekybos]] tarpininkai, [[vyriausybė]]).'' Sprendimas dėl kainos įtaką gali daryti tokie ekonominiai veiksniai, kaip [[gamyba|gamybos]] pakilimas ar nuosmukis, [[infliacija]], [[palūkanos|palūkanų]] normos, nes jie lemia ir produkto gamybos sąnaudas, ir vartotojų suvokimą apie produkto kainą ir [[vertė|vertę]].