'''Empedoklis''' ({{el|μπεδοκλῆς}}, apie 490-430 m. pr Kr.) - senovės graikų [[filosojasfilosofas]], teigęs, jog egzistuoja keturi elementai, kuriuos judina meilės ir neapykantos jėgos: vanduo, žemė, ugnis ir oras. Viešpataujant vien meilei, jie susilieja į homogenišką vienį, tačiau neapykanta juos išskiria. Jei abi jėgos veikia tik tarpusavyje rungtyniaudamos, tai, sumišus elementams, randasi konkretūs daiktai. Suvokimo teorijoje Empedoklis sklindančios išskyros įsismelkia į jutimo organų angas, jei tik jas tiksliai atitinka, todėl tik panašūs dalykai atpažįsta vienas kitą.
