Gedrosija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Naujas puslapis: {| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 250px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;" |- | colspan=... |
(Jokio skirtumo)
|
10:58, 18 gegužės 2008 versija
Senovės Irano regionas: Gedrosija (???) | |
Vieta | Pietų Iranas ir Pakistanas |
Tautos | Brahujai, Puštunai |
Valstybingumas | - |
Svarbiausias miestas | Pura |
Gedrosija (senovės graikų: Gedrosia) – senovinis regionas dabartiniame pietų Irane ir Pakistane (atitinka šių valstybių Beludžistano provincijas). Iš šiaurės jį supo Drangiana, Arachosija ir dykumos, iš vakarų - Persija, o iš pietų - Arabijos jūra.
Geografija
Gedrosija - labai kalnuotas kraštas, prisiglaudęs prie Arabijos jūros. Tai yra karščiausia Pakistano vieta vasarą. Daugybė kalnų lemia nederlingas žemes ir menką gyventojų tankumą.
Tautos
Pirmieji spėjami Gedrosijos gyventojai buvo mundai, o apie 4000 m. pr. m. e. į šias teritorijas atėjo dravidai. Jie apgyvendino regioną. Apie 2000 m. pr. m. e. čia iš šiaurės atėjo iranėnai, kurie pamažėle išstūmė dravidus. Išlikę čia gyventi dravidai tapo dabartiniais brahujais.
Iranėnai suformavo puštunų tautybę. Puštunai iš šių vietų išsikels į šiaurę tik II tūkstantmetyje, stumiami beludžių, kurie ir yra pagrindiniai dabartinio Beludžistano gyventojai.
Persų ir graikų valdymas
VI a. pr. m. e. Gedrosija atiteko Achemenidų imperijai ir tapo viena iš jos satrapijų. IV a. pr. m. e. Aleksandras Didysis su dideliu vargu kirto šį regioną ir nugalėjo, prijungdamas prie savo imperijos.
Po neilgo Seleukidų valdymo, Gedrosijoje vėl įsigalėjo iranėniškos valstybės, tokios kaip indo-skitai ir indo-partai.
Islamo įsigalėjimas
Žlugus Sasanidų imperijai, VIII a. Gedrosiją užkariavo arabai, kurie islamizavo kraštą. XI a., vejami turkų seldžiukų, iš vakarų regioną apgyvendino beludžiai, kurie davė regionui naują vardą - Beludžistanas.