Karl Kautsky: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲Vokiečių socialdemokratijos teoretikas, SPD ir II Internacionalo lyderis. 1874 studijuodamas Vienos universitete įsijungė į socialistinį judėjimą, bendraudamas ir su F. Lasalio šalininkais, ir su anarchistais bei pozityvistais. 1875 [[Vokietijos socialdemokratų partija|SPD narys]]. 1881 susipažino su K. Marksu ir F. Engelsu, bendradarbiavo su jais ir propagavo jų teoriją, 1885-1888 dirbo F. Engelso asmeniniu sekretoriumi. 1882 įsteigė ir iki 1917 redagavo SPD teorinį laikraštį „Neue Zeit“, iki 1888 Londone, vėliau Štutgarte. Vienas iš Erfurto programos autorių, parašė „Erfurto programos komentarus“ (1882). Londone parašė knygas „K Markso ekonominis mokymas“ (1887), „T Moras ir jo Utopija“ (1888). Grįžęs į Vokietiją parašė „Naujausiojo socializmo pradininkai“ (1895), „Bernšteinas ir socialdemokratų programa“ (1899). II Internacionalo steigimo iniciatorius ir vienas iš vadovų. Vėliau domėjosi 1905-07 Rusijos revoliucija, kritikavo bolševikinį požiūrį į darbininkų judėjimą, kovojo ir su E. Bernšteino revizionizmu, ir su R. Liuksemburg radikalizmu. Prieš I pasaulinį karą paskelbė ultraimperializmo teoriją, kad monopolinis kapitalas sudaro pasaulinį kartelį, kontroliuojantį ekonomiką ir politiką. Teiginys, kad toks kartelis panaikina karo grėsmę, netrukus buvo paneigtas praktikoje. 1917 su Hugo Hase įkūrė Vokietijos nepriklausomąją socialdemokratų partiją, tačiau 1922 pritarė jos dešiniojo sparno susijungimui su SPD. 1918 vyko padėti Armėnijos socialdemokratams, po rusų okupacijos grįžo į Austriją. Nuo 1924 gyveno Vienoje, po anšliuso persikėlė į Prahą, po to į Amsterdamą.