Kazimieras Gaivenis

Kazimieras Gaivenis (1934 m. sausio 18 d. Stučiuose, Klaipėdos raj. - 2003 m. liepos 11 d. Vilniuje) - žymus kalbininkas, vienas žymiausių lietuvių terminologų ir kalbos kultūrininkų.

Kazimieras Gaivenis

Biografija

Kazimieras Gaivenis gimė netoli Tauragno ežero, Stučių kaime, vidutinių ūkininkų sodyboje. Jis buvo anos Nepriklausomos Lietuvos vaikas ir visą gyvenimą išsaugojo savo nepriklausomybę nuo politinių organizacijų ir partijų. Mokslus ėjo Šeimaties pradžios mokykloje, Tauragnų progimnazijoje, Utenos I vidurinėje mokykloje ir Vilniaus universitete, kuriame 1959 m. gavo filologo ir lietuvių kalbos bei literatūros mokytojo diplomą su pagyrimu. Po studijų buvo paskirtas į pirmą ir vienintelę savo darbovietę - Lietuvių kalbos ir literatūros institutą (1990 m. institutams persiskyrus, dirbo Lietuvių kalbos institute). Ten iš pradžių trumpai padirbęs Toponimikos grupėje, nuo 1959 m. spalio mėn. galo beveik 44 metus jis buvo terminologas - instituto Terminologijos komisijos sekretorius, tos komisijos redaktorius, jaunesnysis mokslinis bendradarbis terminologas, vyresnysis mokslinis bendradarbis - Terminologijos grupės vadovas ir kartu Terminologijos tarybos prie Mokslų akademijos Prezidiumo sekretorius, Terminologijos skyriaus vadovas ir kartu Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys. Be aspirantūros parašė ir 1969 m. apgynė daktaro disertaciją "Sudėtiniai terminai dabartinėje lietuvių kalboje" (vadovas doc. J.Kruopas). 1995–2001 m. buvo periodinio leidinio „Terminologija“ atsakingasis redaktorius. 2001 m. vasario 28 d. išėjo į pensiją.

Darbai

Svarbiausi veikalai: "Margas žodžių pasaulis" (1987), su kitais autoriais parašytas "Mokyklinis lietuvių-rusų kalbų žodynas" (1985, 1989), "Kalbotyros terminų žodynas" (1990), "Terminologijos taisymai" (1992), "Radioelektronikos terminų žodynas" (2000). Išskirtinė padėtis tenka paskutiniam Jo skelbiniui - terminologijos veiklos, patyrimo ir minčių apibendrinamajam veikalui "Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys" (2002). K.Gaivenis prisidėjo prie visų svarbiųjų antrojoje XX a. pusėje išleistų terminų žodynų, o per pastarąjį dešimtmetį ir prie didelės krūvos terminų standartų rengimo bei gerinimo. Jo paramos buvo gavę ir literatūros, muzikos bei dailės terminų žodynų rengėjai.