Babenbergai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S giminės kilmė |
|||
Eilutė 5:
Babenbergų vardas ir jų kildinimas iš frankų sukurtas istoriko Otto von Freising, kuris pats buvo šios giminės narys. Vyriškosios giminės kildinimą savo ''Chronica'' jis remia ''nobilissimus Francorum comes''. Savo gyvenimo metu Babenbergai nebuvo taip vadinami.
"Senoji" Babenbergų giminė arba Poponai yra kilę iš Bambergo [[Frankonija|Frankonijoje]], dab. šiaurės Bavarija. Seniausias žinomas
Austrijos ir [[Poponai|Frankonijos Babenbergai]] tradiciškai sieti jau nuo viduramžių. Moksliniu požiūriu ši sąsaja yra abejotina.
▲Seniausias žinomas Babenbergų giminės atstovas buvo ''Poppo I'', kuris [[IX a.|IX amžiaus]] pradžioje buvo Grapfeldo kunigaikštis (teritorija tarp dabartinio [[Hesenas|Heseno]] ir [[Tiuringija|Tiuringijos]]). Vienas iš jo sūnų, Henrikas, kartais vadintas Frankonijos markgrafu ir kunigaikščiu, žuvo kovodamas su [[Normanai|normanais]] [[886]] m., kitas ''Poppo'' buvo Tiuringijos markgrafas [[880]]-[[892]] m., kol jį pašalino vokiečių [[Karolingai|Karolingų]] [[imperatorius Arnulfas Karintietis]]. [[X a.]] pradžioje Bebenbergai buvo išvaryti iš Frankonijos.
== Istorija ==
[[976]] m. [[Dunojus|Dunojaus]] kunigaikštį [[Leopoldas I Babenbergas|Liutpoldą]], [[Šventosios Romos imperijos]] [[imperatorius Otonas II]] paskyrė [[Rytų Marka|Rytų Markos]] kunigaikščiu. Jam išplėtus savo valdas atsirado pavadinimas Austrija (sen. vok. ''Ostarrîchi''). Babenbergų valdymo metais Austrija tapo viena galingiausių Šventosios Romos imperijos kunigaikštysčių. [[1156]] m. imperatorius [[Frydrichas I Barbarosa]] babenbergams suteikė hercogo titulą, o Austrija tapo hercogyste. Bevaikiui [[Frydrichas II Karingasis|Frydrichui II Karingajam]] žuvus kovose su [[vengrai]]s baigėsi dinastijos vyriškoji linija.<ref>{{VLE|II}}, 407 psl. </ref>
| |||