Arnas Funkas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lang-Bot-as (aptarimas | indėlis)
S robotas: brūkšneliai keičiami brūkšniais (pagal lietuvių kalbos rašybos normas)
Eilutė 9:
== Suprojektuoti statiniai ==
 
A. Funkas tarpukario laikotarpiu diegė [[funkcionalizmas|funkcionalizmo]] krypties principus gyvenamojoje ir visuomeninėje architektūroje. Daugiausia jo kūrybos pavyzdžių išlikę Kaune. Pagal jo projektus pastatyti: Lietuvos[[Valstybės draudimo bendrovėsįstaigo]]s rūmai ([[1936]] m.), akcinės apdraudimo bendrovės [[„Lietuvos Lloydas“]] rūmai (dab. [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] viršininko administracija, [[1938]] m.), Taupomųjų kasų rūmai (dab. [[Kauno miesto savivaldybė]]s rūmai, [[1939]] m., su [[Bronius Elsbergas|Broniumi Elsbergu]], [[Adolfas Lukošaitis|Adolfu Lukošaičiu]]), dabartinė [[Kauno diena|„Kauno dienos“]] redakcija Vytauto pr., dabartinė [[Kauno apskritis|Kauno apskrities]] administracija L. Sapiegos g., namas Gedimino g./Donelaičio g. 45, kotedžas K. Donelaičio g. 19 ir kt., taip pat [[Panevėžys|Panevėžio]] cukraus fabrikas ([[1940]] m.), bankai [[Kėdainiai|Kėdainiuose]], [[Utena|Utenoje]] (su M. Songaila).
 
Parengė [[Vytauto Didžiojo kultūros muziejus|Vytauto Didžiojo kultūros muziejaus]] ([[1930]] m.), [[Raseiniai|Raseinių]] banko ([[1931]] m.), [[Kauno kalėjimas|Kauno centrinio sunkiųjų darbų kalėjimo]] (1936 m., su [[Kazys Kriščiukaitis|Kaziu Kriščiukaičiu]]) projektus.