Luotas: Skirtumas tarp puslapio versijų

13 baitų pašalinta ,  prieš 12 metų
S
wz prastinimas
S
S (wz prastinimas)
[[Lietuvos jūrų muziejus|Lietuvos jūrų muziejuje]] saugomas iš [[Platelių ežeras|Platelių ežero]] dugno 1987 m. ištrauktas luotas. Jis buvo aptiktas 10 m gylyje netoli [[tiltas|tilto]], kadaise jungusio Šventorkalnio pusiasalį su Pilies sala. 4,5 m ilgio ir 0,5 m pločio laivelis buvo išskobtas iš ąžuolo. 2001 m. [[Platelių ežeras|Platelių ežere]] 6-7 m gylyje archeologai rado ir kiek didesnį luotą, spėjama, jog jam – 600 m. Pamerktas specialiame skystyje šis luotas laikomas [[Plateliai|Platelių]] dvaro svirno rūsyje ir laukia konservavimo. 2005 m. senovinis luotas buvo iškeltas iš [[Elektrėnų marios|Elektrėnų marių]] dugno, 2007 m. Varnio ežere ([[Ignalinos rajono savivaldybė|Ignalinos rajonas]]) rastas apie 200 m. senumo luotas.
 
Luotai buvo naudojami susisiekimui ir [[žvejyba]]i. Kai kuriose šalyse, jei reikėdavo gabenti didesnį krovinį, kelis luotus sujungdavo į vieną junginį. [[Lietuvos liaudies buities muziejus|Lietuvos liaudies buities muziejuje]] [[Rumšiškės|Rumšiškėse]]e saugojamas luotas, kuriuo būdavo lydimi [[Vilhelmo kanalas|Vilhelmo kanalu]] plukdomi sieliai, kitur jie atlikdavo [[Keltas|kelto]] funkciją keliantis per upę. Lietuvoje luotais naudotasi iki praėjusio šimtmečio pradžios, ilgainiui juos pakeitė [[Valtis|valtys]].
 
2006 m. vasarą pagal senųjų luotų pavyzdžius, naudodamiesi senoviniais įrankiais, medžio meistrai Česlovas Talačka (Vilnius), Vytautas Blistrubis (Mažeikių r.), [[Vytas Jaugėla]] ir skulptorius [[Antanas Vaškys]] (abu [[Plungės rajono savivaldybė|Plungės r.]]) [[Žemaitijos nacionalinis parkas|Žemaitijos nacionaliniame parke]] išskobė keletą luotų, pagal senovines tradicijas juos apdegino ir ištepė [[aliejus|aliejumi]], o paskui sėkmingai išbandė [[Platelių ežeras|Platelių ežere]].
174 866

pakeitimai