Tilžės taika: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
S wz prastinimas |
||
Eilutė 4:
Į Tilžės taikos pasirašymą atvedė [[1806]] m. įsiplieskęs Prancūzijos-Prūsijos karas, išprovokuotas Napoleono teritorinių manipuliacijų su [[Hanoveris|Hanoverio karalyste]]. [[1806]] m. žaibiškai okupavęs Prūsiją, Napoleonas privertė bėgti Prūsijos karalių su visu dvaru ir vyriausybe į [[Rytų Prūsija|Rytprūsius]], kuriuos gynė Rusijos – Prūsijos sąjungininkės IV antiprancūziškoje kolacijoje – armija. [[1806]] m. gruodį užėmęs Lenkiją, Napoleonas, siekdamas galutinai palaužti Prūsiją, patraukė į Rytprūsius, tačiau mūšyje prie Prūsų Yluvos [[1807]] m. vasario 7–8 d. buvo sustabdytas Rusijos kariuomenės. Atnaujinus karo veiksmus, [[1807]] m. [[birželio 14]] d. [[Frydlando mūšis|Frydlando mūšyje]] Rusijos pajėgos buvo sumuštos, ir imperatoriai Napoleonas I bei Aleksandras I sutarė sudaryti taiką.
Birželio 25 d. [[Tilžė
*Prūsija, išsaugota tik Aleksandro I įsikišimo dėka, buvo paversta iš esmės satelitine Napoleono I valstybė, kuriai iš anksčiau valdytų teritorijų buvo paliktos tik žemės į rytus nuo [[Elbė
*Rusija slapta prisijungė prie [[1806]] m. [[lapkričio 21]] d. Berlyne Napoleono paskelbtos Britų salų kontinentinės blokados, nors vėliau dalyvavo blokadoje be didelio entuziazmo;
*Napoleonas sutiko paremti rusus [[Turkija|Turkijoje]] (per [[1806]]–[[1812]] m. karą su Turkija Rusija gavo [[Besarabija|Besarabiją]]), už tai rusai perdavė Prancūzijai Jonijos salas ir Dalmatijos pakrantę;
|