Montas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Pradžioje buvo deginančiu saulės poveikiu ir dėl to sietas su Ra bei vadinamas Mentu-Ra. Dėl siejimo su destrukcine Saulės galia buvo įsivaizduojamas kaip karys ir galiausiai tapo karo dievu. Iš pradžių Mentu kulto centras buvo [[Tėbai]], [[Hermontis]], [[Todas]] ir [[Medamudas]], todėl tekstuose minimi „keturi Mentai, sujungti į vieną“. Pagrindinė Monto funkcija – užtikrinti faraono pergalę kovoje su priešu. Vėliau Mentu kultas išliko tik Metamunde. Karingi Viduriniosios karalystės 11-osios dinastijos [[Faraonas|faraonai]] XXI a. pr. m. e. laikė Mentu vienu pagrindinių panteono dievų, taip pat savo „asmeniniu dievu“, kurio vardas buvo sudėtinė faraono vardo dalis, pvz., [[Mentuchotepas]] („Mentu patenkintas“). Vykstant [[Sinkretizmas|sinkretizmo]] procesui, Mente susiliejo su [[Amonas|Amonu]], nors dar XIII a. pr. m. e. kūrinyje „Pentauro poema“, kur aprašytos faraono [[Ramzis II|Ramzio II]] kautynės su [[Hetitai|hetitais]], apie [[Faraonas|faraoną]] sakoma, kad „savo jėga jis prilygsta Mentu jo galybės valandą“. Garsiame pasakojime, kuris aprašo [[Kadešo mūšis|Kadešo mūšį]], sakoma [[Ramzis II]] pamatė savo priešus ir „įniršo kaip Mentu, Tėbų valdovas“. [[Egiptas|Egipto]] didieji karaliai - generolai vadinosi Galingaisiai buliais, Mentu sūnumis.