Antanas Baranauskas: Skirtumas tarp puslapio versijų

4 469 pridėti baitai ,  prieš 13 metų
nėra keitimo aprašymo
(Anuliuotas naudotojo Special:Contributions/78.56.226.57 (User talk:78.56.226.57) darytas keitimas 1139056)
[[pl:Antanas Baranauskas]]
[[ru:Баранаускас, Антанас]]
 
Baranauskas Antanas (1835 01 17 Anykščiuose - 1902 11 26 Seinuose (Lenkija) - vyskupas, poetas, kalbininkas.
Rumšiškių kraštas didžiuojasi, kad yra susijęs su mūsų literatūros klasiko A. Baranausko biografija. Kad dar ir ne visai tobulai čia ištartas jo poetinis žodis, tačiau tai buvo viltingi mostai į Didįjį Skrydį - į mūsų poezijos viršūnes.
1851 pradžioje tėvas atsivežė savo Antaniuką į Rumšiškių dvimetę valsčiaus raštininkų mokyklą. Mokykla Antaniukui nepaliko gero prisiminimo: jos mokslo lygis buvo žemas, programą sudarė sąskaityba, skaičiavimas skaitytuvais, susirašinėjimo formulės, kaligrafija ir t.t. Mokslas buvo dėstomas rusų kalba. Pats A. Baranauskas nusivylęs mokykla rašė: „Nieko neišmokau ir dvejus metus sugaišau, nieko nelaimėjęs".
Tačiau šioje mokykloje jis tapo pripažintas poetas. Rašė lenkų kalba. Bendramoksliai negalėjo patikėti, kad tie posmai nenurašyti. Kad išsklaidytų draugų abejones, jis kūrė eiles Rumšiškių gyvenimo temomis. Labiausiai pelnė pripažinimą eiliuotai aprašęs 1851 metų pavasario potvynį Rumšiškėse: kaip kurtinančiai sugurgėjo vanduo, užliejęs mokyklą, kaip su išgąsčiu puolė gelbėtis mokiniai, kaip vanduo plukdė žviegiančias kiaules, kaukiančius šunis. A. Baranauskas Rumšiškėse sukūrė apie dvidešimt eilėraščių. Tai ir eiliuoti sveikinimai įvairių švenčių proga, ir asmeninės refleksijos, ir Rumšiškių aplinka. Minoriškai skamba jo eilėraštis „Atsisveikinimas su Rumšiškėmis", kur jaunasis poetas apgailestauja praradęs viltį „patekti į mokslo pasaulį", nes tokios garbės pasiekti jam neleido žema kilmė ir tuščios tėvų kišenės.
Rumšiškėse A. Baranauskas pradėjo rašyti dienoraštį, kuris tapo svarbiu dokumentu jo pirmiesiems žingsniams į poeziją nušviesti. Dienoraštyje minimas ir Rumšiškių klebonas F. Višinskis, apie kurį jaunasis A. Baranauskas taip atsiliepia: „Už visa, ką esu išmokęs, esu tik jam dėkingas. Žodžiu, pamokančiais pokalbiais, knygų skaitymu ir pamokomis jis sugebėjo nors silpnu žiburėliu apšviesti mano protą, dengiamą storo nepermatomos tamsos ir neišmanymo šydo". Tikriausiai jis įdiegė Antaniukui ir pirmąsias tautinės sąmonės kibirkštėles, kurios vėliau vis labiau švytėdavo.
1853 A. Baranauskas baigė Rumšiškių raštininkų mokyklą ir buvo paskirtas raštininko padėjėju į Vainuto valsčiaus valdybą, po to dirbo Raseiniuose, Sedoje, Skuode. 1856-1858 mokėsi Varnių kunigų seminarijoje, paskui studijavo teologiją Peterburgo dvasinėje akademijoje, Miuncheno, Romos, Insbruko, Liuveno universitetuose. 1858-1860 parašė reikšmingiausią kūrinį - poemą „Anykščių šilelis". 1865 tapo Peterburgo dvasinės akademijos profesoriumi. Nuo 1897 - Seinų vyskupas.
Rumšiškėse dar prieš Antrąjį pasaulinį karą (1938) miestelio pradžios mokykla buvo pavadinta vysk. A. Baranausko vardu, tačiau 1940 įžengus į Lietuvą raudonajai armijai, vardą liepta pakeisti.
1967 06 17, viešint didelei grupei Lietuvos poetų - Poezijos pavasario dalyvių (E. Matuzevičiui, A. Baltakiui, V. Šulcaitei ir kt.), Rumšiškėse buvo atidengtas paminklinis akmuo su A. Baranausko bareljefu (skulpt. V. Žuklys). Viena miestelio gatvių pavadinta A. Baranausko vardu.
Atgimimo metais rumšiškėnai pasiūlė sugrąžinti poeto vardą ir Rumšiškių miestelio mokyklai, kuri nuo pokario metų yra vidurinė. Taip ir buvo padaryta 1993 06 16: Kaišiadorių rajono tarybos sprendimu šią mokyklą nuspręsta pavadinti vysk. A. Baranausko vardu. Prie mokyklos buvo atidengtas vysk. A. Baranausko bareljefas (skulp. V. Žuklys), o mokyklos vestibiulyje matome stambų A. Ermino pano „Antanas Baranauskas".
A. Baranausko gyvenimą Rumšiškėse plačiai aprašė S. Abromavičius savo knygoje „Slėnyje prie Nemuno (1997). „Vagos" leidykla 1993 m. išleido R. Mikšytės monografiją „Antanas Baranauskas". 1970 „Lituanistinės bibliotekos" serijoje išleistas A. Baranausko „Raštų" dvitomis, kuriame yra ir Rumšiškių laikų dienoraštis, eilėraščiai bei laiškai. Lietuvių kalbos ir literatūros instituto devynioliktasis „Literatūros ir kalbos" tomas (1986) skirtas A. Baranausko 150-osioms gimimo metinėms pažymėti. Knygoje nušviečiamas ir jo gyvenimas bei kūrybinės veiklos pradžia Rumšiškėse.
 
Parengta pagal publikaciją:
Anoniminis naudotojas