Friedrich Nietzsche: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VolkovBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: vo:Friedrich Nietzsche
Eilutė 6:
F. Nyčė išsakė daug idėjų, kurias [[XX amžius|XX a.]] perėmė filosofai [[Postmodernizmas|postmodernistai]]. Jis kritikavo religiją, krikščioniškąją tikrovę. Jam visi žmonės nevienodi. F. Nyčė — tai ir paskutinis [[metafizika]]s, nes pas jį metafizika mirė kartu su [[Dievas|Dievu]]. F. Nyčė visur akcentuoja graikų tradiciją, nes ji buvo pati geriausia, bet ją sugadino [[krikščionybė]]. Anot jo, kol žmogus nepradėjo ieškoti moralės, tol jis buvo moralus. Jis dorybę sieja su prigimtimi ir ji taikoma tik aristokratams. Anksčiau žmonės gyveno anapus gėrio ir blogio, būtent [[Antika|Antikoje]]. Žmogus buvo gyvuliška būtybė, o moralė sugadino žmogų, todėl moralė atsiranda kaip ydingas dalykas. Kadangi yra 2 kategorijos gėris ir blogis, todėl ir supratimas apie gėrį ir blogį gali būti dvejopas. Moralę gali sukurti tik aristokratai, o vergiška moralė yra aristokratiškai išvesta moralė. [[Moralė]]s tipas priklauso nuo valdančios klasės.
 
[[Vergas|Vergai]] iš aristokratų susilaukti užuojautos negali, nes jo kančia yra menkavertiška ir jį užjausti yra šlykštu ir žema. Ir vergai negali užjausti aristokratų. Todėl krikščioniškos vertybės yra fikcijos, nes kiekvienas žmogus yra suinteresuotas pakenkti kitam: „aristokratas – liūtas, o prastuomenėciulpkit bybi oziai !!!!!!!!!!!!!!ce viskas apie f nyce:DDDDDDDDDDDDDDDDDDdddaviųtai banda“.žmogus Aristokratuipanašus būdingasį silpnaprotiškumasgyvulį, ones protasjis atsisako moralės. [[Antžmogis]]vergui,tai kadviltis išlikti žmogui, jis galėtųyra išsisuktižemiškojo pasaulio prasmė. AristokratasAntžmogis galipanašus pasakytiį tiktyrą „taip“jūrą, neso jisžmogus į užterštą upę, kuri suteka į jūrą, todėl antžmogis nauja žmogiška kokybė. [[Žmogus]] yra stiprustarpinė grandis tarp antžmogio ir gyvulio. FPagrindinis žmogaus tikslas – padaryti save antžmogio seneliu ar protėviu. NyčėApie analizuodamasantžmogio gėrįteoriją irskelbiama blogį,senovės vertybespersų apverčiapranašo aukštyn[[Zaratustra|Zaratustros]] kojomlūpomis. JisPranašas manoZaratustra neva suvokęs, kad moralėjo nereikalingapranašystės priimtinos tik aristokratijai. Aristokratas sukūręs antžmogį yra dabartinių vertybių griovėjas ir kuria naujas. Aristokratams reikia pagalbos kitų pranašų, kurie padėtų platinti antžmogio vertybes.
 
Save F. Nyče laikė aristokratu, be to, jo misija parengti žmogų antžmogio atėjimui. Antžmogis – tai žmogus panašus į gyvulį, nes jis atsisako moralės. [[Antžmogis]] – tai viltis išlikti žmogui, jis yra žemiškojo pasaulio prasmė. Antžmogis panašus į tyrą jūrą, o žmogus į užterštą upę, kuri suteka į jūrą, todėl antžmogis nauja žmogiška kokybė. [[Žmogus]] yra tarpinė grandis tarp antžmogio ir gyvulio. Pagrindinis žmogaus tikslas – padaryti save antžmogio seneliu ar protėviu. Apie antžmogio teoriją skelbiama senovės persų pranašo [[Zaratustra|Zaratustros]] lūpomis. Pranašas Zaratustra neva suvokęs, kad jo pranašystės priimtinos tik aristokratijai. Aristokratas sukūręs antžmogį yra dabartinių vertybių griovėjas ir kuria naujas. Aristokratams reikia pagalbos kitų pranašų, kurie padėtų platinti antžmogio vertybes.
 
== Nuorodos ==