19:21, 14 lapkričio 2005 versija taisyti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		21:39, 16 lapkričio 2005 versija taisyti anuliuoti Dirgela (aptarimas \| indėlis) Atleistieji nuo IP blokavimo 57 880 keitimai Nėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Image:Rzeczpospolita Potop.png\|thumb\|right\|~~200px~~220px\|Abiejų Tautų respublika [[Švedų tvanas\|tvano]] metu]] '''Kėdainių sutartis''' (taip pat '''Kėdainių unija''') pasirašyta 1655 m. spalio 20 d. [[Švedų tvanas\|"tvano"]] metu tarp Lietuvos didikų, vadovaujamų didžiojo etmono Jonušo Radvilos, ir Švedijos karaliaus vietininko grafo Magnuso Gabrielio de la Garde. Sutartis sudaryta tuo metu, kai visa LDK buvo užimta svetimos kariuomenės ir karaliaus valdžia praktiškai buvo žlugusi. Sutartimi nustatyta, kad Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė išeina iš [[Lietuvos-Lenkijos unija\|unijos su Lenkija]] ir įeina į unijinius santykius su Švedija (faktiškai protektorato teisėmis). Už tai Švedija pasižada grąžinti Lietuvai žemes prarastas karuose su Rusija ir išsaugoti bajorijos teises ir laisves. Iš [[LDK]] teritorijos taip pat turėjo būti išskirtos dvi kunigaikštystės valdomos [[Radvilos\|Radvilų]] giminės atstovų. Sutartis praktiškai nebuvo įgyvendinta, nes švedai patyrė keletą pralaimėjimų Lenkijoje ([[~~Prostki mūšis]], [[Warka~~Varkos mūšis]]), o Lietuvoje kilo sukilimas prieš švedus bei [[Radvilos\|Radvilas]]. Pagrindinis sutarties šalininkas Jonušas Radvila praėjus 2 mėnesiams po sutarties pasirašymo [[gruodžio 31]] d. mirė [[Tikocinas\|Tikocino]] pilyje, apsiaustas Jonui Kazimierui Vazai lojalių bajorų. Netrukus po jo mirties pilį užėmė [[Jonas Paulius Sapiega]] (''Jan Paweł Sapieha''), kuris tapo LDK [[etmonas\|etmonu]] vietoj J.Radvilos. Švedams pasitraukus iš didžiosios Abiejų Tautų respublikos dalies galutinai žlugo ir Boguslovo Radvilos planai. [[Prostkų mūšis\|Prostkų mūšyje]] jis prarado savo kariuomenę ir mirė tremtyje [[Karaliaučius\|Karaliaučiuje]] 1669 m. gruodžio 31 d. ==Sutarties sudarymo aplinkybės== Radvilų giminė XVII a. viduryje valdė daugybę dvarų Lietuvoje ir Lenkijoje bei užėmė aukščiausius postus. Radvilos laikė save išskirtine didkų gimine ir konfliktavo su karaliaus dvaru bei jų galia nepatenkintais kitais didikais ir bajorais. [[1654]] m., kai dėl švedų ir rusų invazijos bei [[Chmelnickio sukilimas\|B. Chmelnickio sukilimo]] karaliaus valdžia ir įtaka atrodė žlugusi, du įtakingiausi giminės atstovai [[Jonušas Radvila]] (''Janusz Radziwill'') ir [[Boguslovas Radvila]] (''Boguslaw Radziwill'') pradėjo derybas su švedais dėl [[LDK]] unijos su [[Lenkija]] nutraukimo ir panašių santykių su Švedija užmezgimo. ==Prieštaringi vertinimai== Amžininkai Lenkijoje ir Lietuvoje sutartį laikė [[išdavystė\|išdavyste]]. Vėlesni sutarties vertinimai išsiskyrė. Tautinio atgimimo metu [[Lietuva\|Lietuvoje]] ir [[Baltarusija\|Baltarusijoje]] metu kai kurie autoriai (pvz., Maironis) teigė, kad sutartis buvo pastanga sukurti nepriklausomą nuo Lenkijos Lietuvos valstybę. Naujausi Lietuvos istorikų sutarties vertinimai atsižvelgia į tai, kad pagal sutartį Lietuva gauna žymiai prastesnį statusą unijoje su Švedija, nei tuo metu buvusioje unijoje su Lenkija. ~~{{ltstub}}~~ [[Kategorija:Lietuvos istorija]]

Kėdainių unija: Skirtumas tarp puslapio versijų