Muzikos instrumentas

Muzikos instrumentas yra daiktas, sukurtas ar modifikuotas muzikai atlikti. Nors muzikos instrumentu gali tapti bet kas, kuo galima išgauti garsą, paprastai šis terminas vartojamas įvardyti tik tiems daiktams, kurie yra pagaminti su specialiu tikslu muzikuoti.

Vaizdas:ReinassanceLute.jpg

Renesansinė liutnia

Istorija

Šumerų mieste Ure XXa. 3 deš. buvo iškasta senovinių muzikos instrumentų: devynios lyros, dvi arfos, sidabrinė fleita, sistrų ir cimbolų. Manoma, kad šie instrumentai buvo pagaminti 2600-2500 m. pr.m.e.

Nipūre rastoje dantiraščio lentelėje minimi lyros stygų pavadinimai. Tai yra ankstyviausias žinomas notacijos pavyzdys.

Klasifikavimas

Skirtingos muzikos instrumentų klasifikavimo sistemos atsižvelgia į instrumentų konstrukciją, garso išgavimo būdą, instrumento diapazoną, vietą orkestre ar kitame ansamblyje.

1888m. Victor-Charles Mahillono sistema skirstė instrumentus į keturias grupes: styginius, pučiamuosius, perkusiją ir būgnus.

1914m. Erichas von Hornbostelis ir Curtas Sachsas patobulino šią sistemą. Ši sistema, vadinama Hornbostelio-Zachso sistema, plačiai naudojama iki šiol. Pirmajame sistemos variante instrumentai buvo suskirstyti į keturias grupes:

• Chordofonus: garsas išgaunamas vibruojant stygas (fortepijonas, violončelė). Savo ruožtu dalijami į kanklinius, klavišinius chordofonus, lyras, arfas, liutnes ir strykinius chordofonus.
• Aerofonus: garsas išgaunamas vibruojant oro stulpus (vargonai, obojus). Skirstomi į laisvuosius aerofonus, fleitas, vargonus, nendrines dūdeles ir lūpomis vibruojamus aerofonus.
• Idiofonus: garsas išgaunamas virpant pačiam instrumentui (ksilofonas, įvairūs barškučiai). Skirstomi į smūginius, perkusiją, purtomuosius, braižomuosius, dvidalius ir skambinamuosius.
• Membranofonus: garsas atsiranda vibruojant membranai (būgnai). Skirstomi į paprastus būgnus, vamzdinius būgnus, trinamuosius, litaurus ir mirlitonus.

Vėliau buvo pridėta penkta kategorija - elektrofonai, kurių garsas išgaunamas elektronika.