Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

76 pridėti baitai ,  prieš 11 metų
S
linkai
S
S (linkai)
[[Vaizdas:RedDwarfNASA.jpg|thumb|Raudonoji nykštukė]]
'''Raudonoji nykštukė''' - [[žvaigždė]], kurios [[masė]] nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]], kurių metu [[vandenilis]] virsta [[helis|heliu]]. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į [[Pagrindinė seka|pagrindinę seką]]. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių takoTakas|Paukščių Tako]] žvaigždžių.
 
Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Savo gyvavimo pabaigoje jos paprasčiausiai mažėja virsdamos [[Juodoji nykštukė|juodosiomis nykštukėmis]].
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė|Saulės]] (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
 
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos, - neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl nemažai astronomųyra manomanoma, kad ten gali tyvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.
 
== Taip pat žiūrėkite ==
3 825

pakeitimai