Vokiečių jagdterjeras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Tinas (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Tinas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 68:
 
''vertimas: Tino''
 
[[Vaizdas:Jagdterjero veislė išvesta Vokietijoje, po pirmojo pasaulinio karo, 1920 m. Galutinis rezultatas gautas sukryžminus Foksterjerą, Leiklandterjerą ir Velšterjerą. Šios veislės išvedimo tikslas – universalaus, medžioklinio, tamsios spalvos šuns sukūrimas. Tikslas pasiektas – Jagdterjeras užsirekomendavo kaip realiai dirbantis bei atitinkantis keltus tikslus šuo, medžiojant urvinius bei kitus žvėris. Jagdterjerai skirstomi į dvi rūšis: šiurkščiaplaukiai ir švelniaplaukiai, tačiau skiriasi vienas nuo kito tiktai kailio danga.
 
Bendra išvaizda, konstitucijos tipas ir elgsena, ūgis. Jagdterjeras sukuria pastoviai įsitempusio, budraus, bebaimio ir ryžtingo šuns įspūdį. Jis stiprus, ištvermingas ir nepatiklus pašaliniams. Tai stiprios arba sausai stiprios konstitucijos šuo, daugiau ištemptos nei kvadratinės formos, stipriu skeletu ir ypatingai gerai išvystyta reljefine muskulatūra. Oda elastinga, glaudžiai apsitempusi. Ūgis: patinų – 32-40 cm., patelių – 30-38 cm. Trūkumai. Nežymūs nukrypimai nuo kontrolinio konstitucijos tipo – kūno masės palengvėjimas arba pasunkėjimas (masyvumas), kvadratinė arba perdėtai ištęsta kūno forma, pažeidžianti stovėsenos harmoniją, nežymus priekinės torso dalies pažemėjimas arba galinės paaukštėjimas. Ūgis – didesnis arba mažesnis iki 1 cm. nei kontrolinis. Ydos. Ryškūs nukrypimai nukrypimai nuo kontrolinio konstitucijos tipo – sudėties šiurkštumas arba švelnumas. Ryškus charakteringų veislei proporcijų ir nustatytų formų pažeidimas. Išglebusi, kabanti arba raukšlėta oda. Ūgis didesnis ar mažesnis daugiau kaip 1 cm. nei kontrolinis.
 
Atspalvis. Pagrindinis – juodas arba tamsiai rudas su rusvo įrudžio dėmėmis, arba šviesesnio, į gelsvumą – antakių, snukio, krūtinės, kojų ir letenų ar pauodegio srityse. Leidžiami labiau šviesesni ar tamsesni atspalviai – kaukė, bei nedideli baltos spalvos lopeliai ant krūtinės ar pirštų. Diskvalifikuojančios ydos. Bet koks kitoks atspalvis, išskyrus juodą arba tamsiai rudą.
 
Kailis. Tiesus, tankus, tvirtas, prigludęs, šiurkštumas kaip ant korpuso taip ir ant galūnių. Būtina tanki, tvirta pavilnė. Šiurkščiaplaukio jagdterjero kailis ant korpuso ir galūnių ilgesnis nei švelniaplaukio. Taip pat, šiurkščiaplaukis privalo turėti „barzdelę“, švelniaplaukis – atvirkščiai, jos turėti negali, net jeigu ant nugaros turi ilgesnio ašutinio kailio. Trūkumai. Nepakankamai šiurkštus, tankus ir tvirtas, truputį trumpokas, vos banguotas kailis. Nepakankamai tanki pavilnė, mažai padengta kailiu pilvo ir vidinių šlaunų pusių sritys. Ydos. Minkštas, plonas, banguotas, su užsirietimais, atviras kailis. Pilvo ir vidinių šlaunų pusių srityse nėra kailio. Kailis trumpas kaip pas švelniakailį foksterjerą (švelniaplaukiui) ir „barzdos‘ nebuvimas (šiurkščiaplaukiui).
 
Galva. Pakankamai ilga, sausa, susiaurėjanti ties akimis. Perėjimas nuo kaukolės srities link snukio – tolygus, beveik nepastebimas. Skruostikauliai – lengvai atsikišę. Snukis – trumpesnis nei kaukolinė dalis, tvirtas, su stipriais žandikauliais, kurių apatinis su aiškiai matomu smakru. Nosies galas (spenelis) – juodas, esant rudam kailio atspalviui – leidžiama ruda spalva. Trūkumai. Atsikišusi kakta, aiškiai matomas perėjimas į snukio sritį, pakaušio dalis nuožambiai palinkusi atgal, smailėjantis arba nuleistas snukis, siauras atstumas tarp ausų (kaip pas foksterjerą). Ydos. Pakeltas arba smarkiai nuleistas snukis, griežtas perėjimas tarp kaukolinės dalies ir snukio. Diskvalifikuojančios ydos. Rožinis, dėmėtas nosies galas.
 
Ausys. Trikampės formos, nelabai mažos, išsidėstę aukštai, ant nedidelės kremzlinės dalies, švelniai priglundančios prie skruostų. Trūkumai. Išaugę žemai, didelės (išeinančios už išorinių akių kampų zonos), sunkios, su raukšlėmis, įdubomis, ausų galiukai kažkiek pakilę virš kaktos linijos. Ausys ant kremzlinės dalies kaip pas foksterjerą. Ydos. Stačios, pusiau stačios, nukarę palei skruostus.
 
Akys. Mažos, tamsios, gilus įsodinimas, su tamsiais, glaudžiai priglundančiais vokais. Trūkumai. Didokos, nepakankamai tamsios akys ir vokai. Ydos. Išpūstos, labai šviesios. Diskvalifikuojančios ydos. Užriesti arba nukarę vokai.
 
Dantys. Stiprūs, balti, tarpusavyje glaudžiai besiliečiantys, sukandimas – žirklinis, dantų formulė – pilna. Trūkumai ir ydos. Neatitikimas bendriems reikalavimams.
 
Kaklas. Labai stiprus, raumeningas, nelabai ilgas, sausas, gana aukštai pastatytas, su švelniu perėjimu link gogo ir palaipsniui platėjantis link pečių. Ydos. Labai trumpas, su pagurkliu.
 
Gogas. Ryškiai išreikštas.
 
Nugara. Stipri, tiesi, nelabai trumpa. Trūkumai. Trumpa, minkšta, lengvai kuprota. Ydos. Kuprota, įlinkusi.
 
Juosmuo, strėnos. Pakankamai trumpas, raumeningas, truputėlį išsipūtęs. Trūkumai. Ilgas, tiesus. Ydos. Silpnas, labai ilgas.
 
Sturplis. Ilgas, beveik horizontalus, su stipriai išvystyta muskulatūra. Trūkumai. Trumpas, aiškiai nuožulnus, nepakankamai raumeningas. Ydos. Ryškiai nuožulnus.
 
Krūtinė. Gili, apatinis krūtinės taškas turi būti viename lygyje su alkūnių linija. Proporcingai plati, krūtinės apimtis turi maždaug 10-12 cm. viršyti šuns ūgį juosmens srityje. Trūkumai. Nepakankamai nuleista (apatinis taškas aukščiau alkūnių linijos), per daug plati ar siaura. Ydos. Tie patys trūkumai, tik ryškesni.
 
Priekinės galūnės. Žvelgiant iš priekio – tiesios, mentės ilgos, pakankamai „atitrauktos“ atgal. Dilbiai tiesūs, su stipria muskulatūra. Priekinių galūnių kaulai greičiau stiprūs, nei ploni. Pėdos – lengvai pakreiptos. Trūkumai. Truputį iškrypę dilbiai, šleivumas, laisvos alkūnės, truputį ištiesinti sąnarių kampai. Ydos. Tie patys trūkumai, tik ryškesni.
 
Užpakalinės galūnės. Žvelgiant iš nugaros – tiesios, plačiai pražergtos, paralelinės, su aiškiai išreikštais sąnarių kampais. Klubai – ilgi, raumeningi, keliai – apvalūs, blauzdos – nuosaikiai ilgos. Pėdos stiprios, trumpos, vertikalios. Trūkumai. Truputį išsitiesinę sąnarių kampai, šokimo sąnarių suartėjimas, pakreipta stovėsena, sutrumpėję arba per ilgos blauzdos, kampu statomos pėdos. Ydos. Tie patys trūkumai, tik ryškiau.
 
Letenos. Pagal formą – artimos ovalui, susiliejančios į gniužulą. Priekinės didesnės už užpakalines, išsidėstę tokiu pat atstumu kaip ir pečiai. Trūkumai. Apvalios, plokščios.
 
Uodega. Amputuota, paliekant 1/3 arba ½ uodegos. Ant sturplio – aukštai, palinkimas daugiau atgal negu vertikaliai. Trūkumai. Neteisingai amputuota (per ilga ar per trumpa), plona, žemai ant sturplio, vertikalus uodegos laikymas. Ydos. Užvirtęs ant nugaros(voveriškas) arba nuleistas.
 
vertimas: Tino
[[Vaizdas:jagdter.jpg]]