|
[[Image:Statue_of_Zeus.jpg|thumb|270px|Dzeuso statula - vienas iš [[septyni pasaulio stebuklai|septynių pasaulio stebuklų]]]]
[[graikų mitologija|Graikų mitologijoje]] '''Dzeusas''' ([[graikų kalba|gr]]. ''Ζευς'' arba ''Δίας'') -— [[Kronas|Krono]] ir [[Rėja|Rėjos]] sūnus, vyriausias ir galingiausias iš [[Olimpo dievai|Olimpo dievų]]. Galingesnės už jį buvo tik likimas personifikacijos, jo dukterys deivės [[moiros]].
Romėniškas Dzeuso atitikmuo -— dievas [[Jupiteris (mitologija)|Jupiteris]], induizmo — [[Djausas]].
== Gimimas ==
Dzeusą auginti ir saugoti Rėja pavedė ožkai (arba nimfai) [[Amaltėja (mitologija)|Amaltėjai]] bei [[kuretai|kuretams]], ginkluotiems jaunuoliams. Dzeusu taip pat rūpinosi nimfos - Adrastrėja ir [[Ida]]. Kuretai ietimis daužė savo skydus ir ginklų triukšmu nustelbė vaiko verksmą, kad jo neišgirstų Kronas.
Apie Dzeusą kūdikį yra daug pasakiškų legendų. Taip pat pasakojama, kad Dzeusą išmaitino bitės. Graikiškai bitė -— "melissa" ir pagal vienus duomenis, vienos nimfos vardas buvęs Melisa, o pagal kitus, -— Melisėju vadinę Adrastėjos ir Idos tėvą. Iš vienos Amaltėjos rago tryško nektaras, iš kito ambrozija, o nulaužtą Amaltėjos ragą vadino „[[gausybės ragas|gausybės ragu]]“, arba Plutu (turtu), arba Tiche (laime); iš šio rago tekėjo neišsenkama gausybė maisto ir gėrimo. Dzeuso skydą (aigis), egidę, kuris iš pradžių reiškė tamsų audros debesį (kaitaragis), liaudies etimologija taip pat susiejo su ožka. Aix (šaknis -— aig) reiškia "ožka", todėl egidę taip pat vadino "ožkienos skydu" ir teigė, kad jis padarytas iš Amaltėjos kailio.
== Titanomachija ==
Užaugęs Dzeusas, patartas žmonos [[Metidė|Metidės]], davė [[Kronas|Kronui]] išgerti stebuklingo gėrimo, ir šis visus vaikus atrijo atgal. Dzeusas pakvietė visus savo brolius ir seseris, [[Kiklopai|kiklopus]], [[Hekatonkheirai|hekatonkheirus]], [[Gigantai|gigantus]], į kovą su titanais. Per dešimt metų [[titanai]] buvo nugalėti ir sumesti į [[Tartaras|Tartarą]], kur juos saugojo šimtarankiai. Taip baigėsi titanų ir prasidėjo [[Olimpo dievai|Olimpo dievų]] valdymas. Dzeusas su savo broliais pasidalino pasaulio valdymą, traukdami burtus: Dzeusui atiteko žemės ir dangaus valdymas, Poseidonui jūrų valdymas, o Hadui požemio karalystė.
Dzeusui buvo išpranašauta, kad jei jo žmonai Metidei gims sūnus, jis nuversiąs Dzeusą nuo sosto. Dzeusas išsigandęs pranašystės ir prarijęs nėščią Metidę, tačiau vaikas vis tiek gimė -— tai buvo [[Atėnė]], kurią Hefaistas gavo išimti iš Dzeuso galvos.
== Orakulai ==
== Laisvė ==
Dzeusas vienintelis visiškai laisvas (''eleutheros''), nors ir negali pakeisti tvarkos nei gamtos, nei idėjų pasauly. Dar daugiau, jo buvimas -— pasaulio vieningumo laidas. [[Moiros]], likimo deivės, buvo Dzeuso dukterys, taip pat kaip ir [[Horos]], saugančios nustatytą tvarką tiek gamtos pasauly, tiek ir moralės srityje, glaudžiai tarp savęs susijusiuose. Pripažinti ir gerbti pasaulio tvarką, laikytis [[Temidė|Temidės]] (Įsakymo) įsakymų buvo būtina. Temidė kartais laikoma [[Gaja|Gajos]] Žemės) dukterimi, o kartais sutapatinama su ja ir manoma esant ją Horų motina. Vienintelis žmonių vertas gyvenimo būdas buvo laisvė, ir nors, pagal Eschilą, "niekas nėra laisvas, išskyrus Dzeusą", vis dėlto, tarp Dzeuso malonių, kurias jis teikė žmonėms, buvo ir laisvė. Todėl, kai po Platajos mūšio su persais graikai išsilaisvino, Dzeuso -— dievo išvaduotojo (''Zeus Eleutherios'') garbei [[Atėnai|Atėnuose]] įvyko šventė, kuri vėliau būdavo švenčiama kas penkeri metai.
== Tobulumas ==
Dzeusas -— dievų ir žmonių tėvas, "valdovų valdovas, laimingiausias tarp laimingiausių ir tobuliausias tarp tobuliausių, palaimintasis Dzeusas". Taip iškilmingai garbina Dzeusą choras mergaičių, ieškančių išsigelbėjimo prie Dzeuso aukuro Eschilo dramoje. Žemiškieji valdovai manė, kad jų valdžia kilusi iš Dzeuso, ir jie patys dažniausiai stengdavosi kildinti save iš jo arba skleidė legendą, kad jų karališkasis skeptras -— Dzeuso dovana. Savo tobulumą jis prijungia prie žmonių sumanymų tobulumo, todėl jis ir ''teleios'' -— "tobulasis", "teikiantis tobulybę".
== Vaikai ==
|
