Raudonoji nykštukė: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 baitas pašalintas ,  prieš 11 metų
S
šiek tiek pataisymų
S (šiek tiek pataisymų)
'''Raudonoji nykštukė''' - žvaigždė, kurios masė nesiekia tokio dydžio, kad galėtų įsidegti ir pradėtų vykti [[Branduolinė reakcija|branduolinės reakcijos]], kurių metu [[vandenilis]] virsta [[helis|heliu]]. Raudonosios nykštukės sunkiai matomos plika akimi, o paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 3000 laipsnių karščio. Dažniausiai tokio tipo žvaigždės yra vadinamos negimusiomis žvaigždėmis, jos niekada netapo žvaigždėmis ir nepateko į pagrindinę seką. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį Paukščių tako žvaigždžių.
 
Raudonosios nykštukė,nykštukės savo kurą degina labai lėtai ir gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Savo gyvavimo pabaigoje jos paprasčiausiai mažėja virsdamos [[Juodoji nykštukė|juodosiomis nykštukėmis]].
 
[[Kentauro Proksima]] - arčiausiai esanti raudonoji nykštukė nuo [[Saulė|Saulės]] (4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]). Šalia raudonosios nykštukės esančiose planetose tikriausiai negali egzistuoti gyvybė, nes raudonosios nykštukės yra labai nepastovios.
 
Dalis raudonųjų nukštukiųnykštukių turi egzoplanetų sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta dar viena planeta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę,kuri ir skrieja vadinamoje gyvybės zonoje, kurioje vanduo gali egzistuoti skystos būsenos, neišgaruoti dėl karščio ar nesušalti į ledą. Todėl nemažai astronomų mano, kad ten gali tyvuliotityvuliuoti skystas vanduo ar net egzistuoti gyvybė.
 
 
6 307

pakeitimai