Haris Poteris ir Mirties relikvijos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 43:
Haris, Hermiona ir Ronis seka ministeriją ištisą mėnesį - jie nori į ją patekti ir atsiimti medalioną iš Doloresos. Draugai užpuola tris burtininkus ir, išgėrę Multisulčių eliksyro, pasisavina jų išvaizdą. Patekę į ministeriją jie pamato, kokia pasikeitusi ji yra - žiobarų kilmės burtininkai yra viešai suimami, ministerija prieš juos kaip išmanydama demonstruoja savo galią. Atsekę Ambridž draugai atima iš jos Ruknos stebuklingąją akį ir Salazaro Klastuolio medalioną. Haris, Hermiona ir Ronis išlaisvina žiobarų kilmės burtininkus ir liepia jiems kuo greičiau palikti šalį. Deja, jų pačių slėptuvę atranda Mirties Valgytojai ir jiems tenka sprukti, judėti iš vienos vietos į kitą, niekur nepasiliekant ilgesniam laikui. Po kelių mėnesių slapstymosi jie nugirsta pokalbį, iš kurio paaiškėja, kad [[Godrikas Grifas|Godriko Grifo]] kardas, kuris yra laikomas Magijos ministerijoje, yra padirbtas. Harį nudžiugina ši žinia. Paklausinėjęs [[Finėjus Blekas|Finėjaus Bleko]] paveikslą, jis sužino, kad paskutinį kartą kardas buvo naudotas Dumbldoro, kai šis naikino kitą horokrusą - Gonto žiedą. Po kiek laiko Ronis, sužeistas pabėgimo iš Magijos ministerijos metu, susiginčija su Hariu ir išvyksta, palikdamas Harį ir Hermioną dviese. Likę jie labai nusimena, bet supranta, kad reikia vykti į Godriko Daubą ir surasti kardą, kurį galbūt Dumbldoras jiems ten paliko. Atvykę į [[Godriko Dauba|Godriko Daubą]] iš pradžių jie aplanko Hario tėvų paminklą ir kapines, kuriose palaidotos Hario ir Dumbldoro šeimos. Jie sutinka seną moterį, Bafildą Bagšot, Dumbldoro šeimos draugę, kuri kadaise parašė magijos istorijos knygą. Manydami, kad jai galėjo būti patikėtas Godriko kardas, jie palydi ją namo. Deja, visa tai tik spąstai: Batilda pasirodo iš tikro esanti [[Nadžinė]], Voldemorto gyvatė. Haris ir Hermiona vėl tik per plauką, netyčia sulaužydami Hario lazdelę, pabėga. Jie keliauja keletą dienų. Galų gale vienos jų stovyklavietės pakraštyje iš niekur atsiranda elnio pavidalo Gynėjas ir nuveda Harį prie Godriko kardo, kuris paslėptas užšalusiame tvenkinyje. Haris paneria paimti kardo, bet medalionas horokrusas sureaguoja į kardą ir pabando Harį pasmaugti. Atsipeikėjęs Ronis grįžta atgal ir išgelbėja Harį, tuo pačiu metu paimdamas kardą iš vandens. Jie kardu sunaikina horokrusą ir grįžta į stovyklą. Trise jie suplanuoja kitą jų žingsnį - pakalbėti su [[Ksenofilas Geranoris|Ksenofilu Geranoriu]], [[Luna Geranorė|Lunos Geranorės]] tėvu ir paklausti jį apie [[Grindevaldas|Grindevaldo]] ženklą, simbolį, kuris jiems vis apsireiškia kelionės metu..
 
<center>'''Mirties relikvijos'''</center>
 
[[Ksenofilas Geranoris|Geranorio]] namuose jie išgirsta seną burtininkų legendą apie tris brolius, kurie apgavo pačią mirtį ir už tai gavo tris magiškus daiktus - Pražūtingąsias Relikvijas: nenugalimą stebuklingą lazdelę (vadinamą Vyriausiąja Lazdele); akmenį, kuris gali prikelti mirusius (Prisikėlimo akmenį) ir neregimąjį apsiaustą, kuris metams bėgant nesensta. Haris įsitikinęs, kad jo tėvo paliktas apsiaustas ir yra pastarasis. Dėl to jis labai apsidžiaugia, bet jau greitai supranta, kad Geranoris išdavė juos Magijos ministerijai. Luna, jo duktė, buvo paimta į nelaisvę ir Geranoris tiki, kad mainais į [[Haris Poteris (personažas)|Harį]] jis galės ją atgauti iš grobikų. Trijulė dar kartą pasprunka nuo burtininkų, pasiųstų jų paimti.
Eilutė 55:
Tuo metu uždraustajame miške: Voldemorto įsakymu, Hagridas neša Hario kūną atgal į Hogvarstą. Nevilis drąsiai atmeta Voldemorto pasiūlymą prisijungti prie jo ir tapti Mirties Valgytoju. Voldemortas kankina Nevilį su degančia Passkirstymo kepure. Tuo metu savo puolimą pradeda kentaurai. Sumaištyje Haris prisidengia Neregimuoju apsiaustu. Nadžini, paskutinį Voldemorto horokrusą, pasinaudojęs, Grifindoro kardu, kurį ištraukia iš paskirstymo kepurės; užmuša Nevilis. Mūšyje Belatriks žūva nuo, Ronio mamos, Moles Vizli, rankos. Kai Voldemortas nori kerštaudamas nužudyti Molę, kad jį sustabdytų, Haris nusitraukia Neregimąjį apsiaustą. Voldemortas ir Haris susiduria vienas prieš kitą Didžiojoje salėje. Ir rodos čia Haris susiduria su neįmanoma misija - Voldemortas savo rankose turi Vyriausiąją Lazdelę, tad su ja negali būti nugalėtas dvikovoje. Bet čia Haris padaro gudrybę: Drakas Smirdzius buvo tikrasis Vyriausiosios Lazdelės šeimininkas, o ne Sneipas. Nuginklavus Smirdžių jos nuosavybė perėjo Hariui, o ne Voldemortui. Kai Voldemortas pasiunčia [[Nedovanoti kerai#Avada Kedavra|Avada Kedavra]] iš Vyriausiosios Lazdelės Hariui, prakeikimas atsimuša nuo Hario į patį Voldemortą, nes dabar Haris yra tikrasis tos lazdelės savininkas, ir užmuša Voldemortą. Užmuša jį visiems laikams.
 
<center>'''Epilogas'''</center>
 
Istorijos epilogo veiksmas vyksta po devyniolikos metų. [[Džinė Vizli|Džinė]] ir [[Haris Poteris (personažas)|Haris]] yra susituokę ir turi tris vaikus: Džeimsą, Albą Severą ir Lilę. Ronis ir Hermiona turi du vaikus - Rožę ir Hugą. [[Drakas Smirdžius|Drako Smirdžiaus]] sūnaus vardas - Skorpijus. Lubino ir Tonks našlaitis sūnus Tedis yra įsimylėjęs Viktoriją, Bilo ir Fler dukrą. Jie visi susitinka Kings' Kroso stotyje - iš jos jie lydi savo vaikus į Hogvarstą naujiems mokslo metams. Nevilis Nevėkšla tapo herbologijos profesoriumi Hogvarste. Atskleidžiama, kad Hario randas neskaudėjo nuo to karto, kai Tamsos Valdovas pralaimėjo. Tuo, istorija, regis, pasibaigia.
<center>'''Mirusiųjų sąrašas'''</center>
 
Tai sąrašas personažų, kurie mirė finalinėje [[Haris Poteris|Hario Poterio]] serijos knygoje [[Haris Poteris ir Pražūtingos Relikvijos]] (angl. ''Harry Potter and the Deathly Hallows''). Mirtys yra išdėstytos chronologine tvarka.