Vyzdys: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: ro:Pupilă |
|||
Eilutė 9:
{{Žmogaus anatomija|Akis}}
Ragena – skaidrus priekinės akies dalies dangalas, laužiantis šviesos spindulius. Centrinė ragenos dalis 0,6-0,8 mm, periferijoje – 1,0-1,2 mm storio. Ragena yra skaidri, turinti apie 75 proc. vandens, sudaryta iš skaidrių skaidulų ir ragenos ląstelių. Rageną sudaro penki sluoksniai:
daugiasluoksnis epitelis; priekinė elastinė membrana ragenos stroma (substantia propria corneae); užpakalinė elastinė membrana užpakalinis ragenos epitelis Kraujagyslių ragena neturi, ją maitina priekinės krumplyninės arterijos; ją inervuoja krumplyniniai nervai. Ragena gali labai jautriai reaguoti į įvairius dirgiklius. Ji padeda išlaikyti akies obuolio formą, praleidžia į akį šviesos spindulius ir juos laužia maždaug 43 dioptrijų galia
Odena – skaidulinis akies obuolio dangalas, apsaugantis ir sutvirtinantis akies obuolį. Ji standi, baltos spalvos, sudaro 5/6 viso akies obuolio ploto. Suaugusių žmonių sklera panaši į virto kiaušinio baltymą, todėl dar vadinama baltyminiu dangalu. Vaikų odena yra plonesnė ir pro ją prasišviečia kraujagyslinis dangalas, dėl to yra melsvai pilkšvos spalvos. Priekyje odena pereina į rageną, užpakalinėje akies obuolio dalyje – į regos nervo apvalkalus. Odena priekyje yra apie 1 mm storio, o suplonėja ties ekvatoriumi, kur prie jos prisitvirtina akies obuolį judinamieji raumenys. Odenoje yra daug smulkių angučių, pro kurias pralenda kraujagyslės bei nervai. Matomos odenos dalies paviršių užkloja junginė.
Rainelė – akies priekinės dalies raumeninė diafragma, reguliuojanti į akį patenkantį šviesos srautą. Ji skritulio formos, 10-12 mm skersmens, jos centre yra apvali anga – vyzdys. Rainelė prasišviečia pro rageną, tačiau nuo jos yra toliau. Rainelė yra 0,4 mm storio, jos stromą sudaro jungiamojo audinio skaidulos, kraujagyslės. Savo laisvuoju kraštu rainelė prisiglaudusi prie lęšiuko ir šliaužioja jo paviršiumi. Kai lęšiuko nėra, tuomet rainelė nebeturi atramos ir akį vartant ji ima drebėti.
Rainelės stromoje yra chromatoforinės ląstelės, kurios turi pigmento melanino. Nuo šio pigmento kiekio priklauso rainelės spalva, kuri senstant kinta. Dažniausiai abiejų akių spalva vienoda, tačiau pasitaiko ir skirtingų spalvų. Albinizmo atvejais nėra nei strominio, nei retininio pigmento, tokių rainelių spalva pilkai rausva nuo prasišviečiančių kraujagyslių. Rainelė reguliuoja šviesos patekimą į akį ir dalyvauja akomoduojant.
Rainelės priekinis paviršius nelygus ir kiekvieno žmogaus yra kitoks. Egzistuoja alternatyviosios medicinos sritis, vadinama iridodiagnostika (arba iridologija), kuri teigia, kad pagal tai, kaip pakinta rainelės paviršiaus piešinys ir kaip yra pasiskirstęs pigmentas, gali būti diagnozuojamos kitų organų veiklos sutrikimas. Objektyvūs tyrimai tokios diagnostikos veiksmingumo nepatvirtina, todėl oficialioji medicina iridodiagnostikos nepripažįsta. Nežiūrint į tai, kad eksperimentiškai iridodiagnostika nepatvirtinta, ją praktikuojančių medikų gana daug. Todėl iridodiagnostika priskiriama pseudomokslams
| |||