'''Visuotinis PrūsijosPrūsų žemės teisynas''' (vok. ''Allgemeines Landrecht für die [[Prūsija|preußischen]] Staaten'', '''ALR''' - Bendroji krašto teisė prūsiškoms valstybėms, Visuotinis Prūsijos žemių teisynas) - [[1794]] m. priimtas [[privatinė teisė|privatinės]] ir [[viešoji teisė|viešosios]] teisės [[teisės sąvadas|sąvadas]]. Priimtas valdant [[Friedrich II]] ir [[Friedrich Wilhelm II]]. ParengėPrūsų žemės teisyno projektą parengė teisėtyrininkai ''Carl Gottlieb Svarez'' ([[civilinė teisė]]) ir ''Ernst Ferdinand Klein'' ([[baudžiamoji teisė]]), darbamas vadovavo [[Prūsija|Prūsijos]] didysis kancleris ''[[Johann Heinrich von Carmer]]'', paskirtas [[1780]] m. balandžio 14 d. kabinetiniu orderiu. TaiPrūsų žemės [[teisynas]] buvo pirmoji ir vienintelė išsami, visa apimanti teisės [[kodifikacija|sistematizacija]] Prūsijoje.
Visuotinis Prūsijos žemės teisynas turėjo kiekvienam suprantamai pateikti [[teisės norma]]s.
ALR pradžioje buvo parengtas kaip Bendrasis teisynas Prūsijos valstybėms („Allgemeines Gesetzbuch für die Preußischen Staaten“, ''AGB'', [[1792]] m.). Tačiau šisPrūsų kodeksasžemės teisynas po [[Prancūzijos revoliucija|Prancūzijos revoliucijos]] įvykių perdirbtas, įtrauktos reakcionierių bei konservatyviųjų sluoksnių reikalautos normos, pašalinta daug prigimtinės teisės, laisvių nuostatų arba jos apribotos (pvz., gerovė kaip valstybės tikslas).
Visuotinis Prūsijos žemės teisynas reguliavo įvairius teisinius santykius iš šių teisės sričių: bendroji civilinė teisė, šeimos ir paveldėjimo teisė, lenų teisė, luomų teisė, savivaldos teisė, valstybinė teisė, religijos teisė, policijos teisė, baudžiamoji ir bausmių vykdymo teisė. KodeksePrūsų -žemės teisynas itin didelės apimties: jame iš viso per 19 000 nuostatų. Teisynas itin [[kazuistika|kazuistinis]], juo siekta sureguliuoti kone kiekvieną gyvenimo atvejį (kazusą).
