Riazanės kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Qwa bot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: de:Fürstentum Rjasan
Zykasaa (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
{{Rusijos istorija}}
'''Didžioji Riazanės kunigaikštystė''' – senovės rusų valstybė, gyvavusi nuo [[XII amžius|XII a.]] pradžios iki [[XVI amžius|XVI a.]] pradžios. Iš pradžių buvo vadinama Riazanės kunigaikštyste, o nuo 1213 m. tapo didžiąja kunigaikštyste, visiškai savarankišku valstybiniu vienetu.
 
==Istorija==
Susidarė iš žemių anksčiau priklausiusių [[Černigovo kunigaikštystė|Černigovui]], į savarankišką valdą išsiskyrė [[1127]] m., pradžioje kaip '''Muromo-Riazanės kunigaikštystė''', kai [[Jaroslavas Sviatoslavičius]], pasinaudojęs Černigovo Svietoslavičių kova su Kijevo kunigaikščiu įsitvirtino [[Muromas|Murome]] ir [[Riazanė|Riazanėje]]. Po jo mirties Murome ėmė valdyti jo vyresnysis sūnus Sviatoslavas, o antrasis sūnus Rostislavas valdė Riazanę. Tai ir buvo kunigaikštystės pradžia. Rostislavas po brolio mirties persikėlė į Muromą, o Riazanėje pasodino savo jaunesnįjį sūnų Glebą ([[1145]]).
 
Susidarė iš žemių anksčiau priklausiusių Černigovui, į savarankišką valdą išsiskyrė [[1127]] m., pradžioje kaip Muromo-Riazanės kunigaikštystė, kai Jaroslavas Sviatoslavičius. pasinaudojęs Černigovo Svietoslavičių kova su Kijevo kunigaikščiu įsitvirtino Murome ir Riazanėje. Po jo mirties Murome ėmė valdyti jo vyresnysis sūnus Sviatoslavas, o antrasisi sūnus Rostislavas valdė Riazanę. Rostislavas, po brolio mirties persikėlė į Muromą, o Riazanėje pasodino savo jaunesnįjį sūnų Glebą ([[1145]]). Dar valdant Rostislavui, Riazanės kunigaikščiai pateko [[Suzdalės kunigaikštystė|Suzdalės kunigaikščių]] įtakai. Nepaisant aršios kovos, ypač valdant Glebui Rostislavičiui, ši įtaka tapo tokia stipria, kad VsovolodasVsevolodas III Jurjevičius laisvai nurodinėjo Riazanės kunigaikščiams, disponavo jų žemėmis ir kariauna. Jis su kariuomene atvykdavo į kunigaikštystę pasinaudodamas Riazanės kunigaikščių tarpusavio kova, dukart nusiaubė šalį ir Riazanės miestą ([[1186]] ir [[1208]] m.), ėmė į nelaisvę kunigaikščius ir jų vieton statė savo vietininkus. Pagrindine Riazanės kunigaikščių silpnumo priežastimi buvo tarpusavio kovos. [[1217]] m. šešis Riazanės kunigaikščius nužudė Glebas Vladimirovičius., o [[1219]] m. Ingvaras Igorevičius užėmė visą Riazanės kunigaikštystę. Valdant jo paveldėtojui Riazanės didžiajam kunigaikščiui Jurijui Igorevičiui kunigaikštystės teritorija išsiplėtė į Okos vidurupį ir Okos intakus, čia buvo daugybė miestų, kurių daugelį įsteigė Jurijus (Senoji Riazanė, Riazanės Perejeslavas, Pronskas, Belgorodas, Rostislavlis, Ižeslavlis, Dubokas, Perevitskas, Kolomna ir kt.). [[1237]] m. į Riazanės kunigaikštystę su savo pulkais įžengė Batijus. Jurijus Igorevičius, nesėkmingai bandęs kreiptis pagalbos į kaimynines kunigaikštystes, ryžosi vienas ginti Riazanę, tačiau šeštąją apsiausties dieną buvo užmuštas, o miestą užėmę totoriai jį visiškai nusiaubė, kaip ir kelis kaimyninius miestus. Be Jurijaus žuvo ir jo brolis Olegas, sūnėnai Romanas, Glebas ir Davidas, taip pat sūnus Fiodoras su žmona Eupraksija bei sūnumi Ivanu. Vienintelis likęs gyvas Ingvaras Ingvarevičius (m. [[1252]]) vėl atstatė miestą.
 
Valdant Ingvaro paveldėtojui Riazanės didžiajam kunigaikščiui Jurijui Igorevičiui, kunigaikštystės teritorija išsiplėtė į [[Oka|Okos]] vidurupį ir Okos intakus, čia buvo daugybė miestų, kurių daugelį įsteigė Jurijus ([[Senoji Riazanė]], [[Riazanės Perejeslavas]], [[Pronskas]], [[Belgorodas]], [[Rostislavlis]], [[Ižeslavlis]], [[Dubokas]], [[Perevitskas]], [[Kolomna]] ir kt.).
Po jo kunigaikščiais buvo: jo brolis Olegas (m. [[1258]]); Romanas Olegovičius, [[1270]] m. nukankintas totorių ir paskelbtas šventuoju; Fiodoras Romanovičius (m. [[1294]]), kuriam valdant totoriai dukart nusiaubė Riazanės apylinkes ir pačią Riazanę; Jaroslavas Romanovičius (m. [[1299]]); Konstantinas Romanovičius, kurį Maskvos kunigaikštis Daniilas Aleksandrovičius sumušė mūšio lauke ir nužudė nelaisvėje [[1306]] m.; Vasilijus Konstantinovičius, nužudytas [[1308]] m. Ordoje; Ivanas Jaroslavičius, kuris kovojo su Jurijum Danilovičiumi ir buvo nužudytas totorių [[1327]] m.; Ivanas Ivanovičius Krotopolas, dalyvavęs Ivano Kalitos žygyje prieš Naugardą ([[1333]] m.) ir išvytas iš Riazanės totorių ([[1342]] m.); Jaroslavas-Dmitrijus Aleksandrovičius (m. [[1344]]); Ivanas Ivanovičius (m. [[1351]]).
 
[[1237]] m. į Riazanės kunigaikštystę su savo pulkais įžengė [[Batijus]]. Jurijus Igorevičius, nesėkmingai bandęs kreiptis pagalbos į kaimynines kunigaikštystes, ryžosi vienas ginti Riazanę, tačiau šeštąją apsiausties dieną buvo užmuštas, o miestą užėmę [[totoriai]] jį visiškai nusiaubė, kaip ir kelis kaimyninius miestus. Be Jurijaus žuvo ir jo brolis Olegas, sūnėnai Romanas, Glebas ir Davidas, taip pat sūnus Fiodoras su žmona Eupraksija bei sūnumi Ivanu. Vienintelis likęs gyvas Ingvaras Ingvarevičius (m. [[1252]]) vėl atstatė miestą.
Nuo pat XIV a. pradžios Riazanės kunigaikščiai kovojo su Maskvos kunigaikščiais ir dėl tarpusavio varžymosi, ypač Riazanės ir Pronsko tarpusavio kovų, pateko stipriai Maskvos įtakai. Didžiuoju kunigaikščiu tapus Olegui Ivanovičiui (1351-[[1402]]) prasidėjo didžiausios Riazanės galybės laikotarpis. Nepalankios geografinės ir istorinės sąlygos sutrukdė Olegui iš Raizanės sukurti išskirtinį centrą, apie kurį galėtų telkti pietryčių Rusios žemės. Valdant Olego Ivanovičiaus įpėdiniams Riazanė pamažu netenka savarankiškumo ir galutinai prijungiama prie Maskvos.
 
Nuo pat XIV a. pradžios Riazanės kunigaikščiai kovojo su [[Maskvos Didžioji Kunigaikštystė|Maskvos kunigaikščiais]] ir dėl tarpusavio varžymosinesutarimų, - ypač Riazanės ir Pronsko tarpusavio kovų, - pateko stipriai Maskvos įtakai. Didžiuoju kunigaikščiu tapus Olegui Ivanovičiui (1351-[[1402]]) prasidėjo didžiausios Riazanės galybės laikotarpis. Nepalankios geografinės ir istorinės sąlygos sutrukdė Olegui iš RaizanėsRiazanės sukurti išskirtinį centrą, apie kurį galėtų telktitelktis pietryčių Rusios žemės. Valdant Olego Ivanovičiaus įpėdiniams Riazanė pamažu netenkaneteko savarankiškumo ir galutinai prijungiamaprijungta prie Maskvos.
{{ist-stub}}
==Kunigaikščių sąrašas==
* 1097 - 1129 Jaroslavas Sviatoslavičius
* 1129 - 1143 Sviatoslavas Jaroslavičius (m. 1145)
* 1143 - 1145 Rostislavas Jaroslavičius (m. 1155)
* 1145 - 1178 Glebas Rostislavičius (m. 1178)
* 1178 - 1207 Romanas Glebovičius (m. ca. 1210)
* 1213 - 1217 Romanas Igorevičius (m. 1217)
* 1217 - 1235 Ingvaras Igorevičius (m. 1235)
* 1235 - 1237 Jurijus Igorevičius (m. 1237)
* 1237 - 1252 Ingvaras Ingvarevičius (m. 1252)
* 1252 - 1258 Olegas Ingvarevičius Raudonasis (1230-1258)
* 1258 - 1270 Romanas Olegovičius Šventasis (m. 1270), nukankintas totorių ir paskelbtas šventuoju
* 1270 - 1294 Fiodoras Romanovičius (m. 1294), kuriam valdant totoriai dukart nusiaubė Riazanės apylinkes ir pačią Riazanę
* 1294 - 1299 Jaroslavas Romanovičius (m. 1299), kurį Maskvos kunigaikštis [[Daniilas Aleksandrovičius]] sumušė mūšio lauke ir nužudė nelaisvėje
* 1299 - 1301 Konstantinas Romanovičius (m. 1305)
* 1301 - 1308 Vasilijus Konstantinovičius, nužudytas [[1308]] m. Ordoje
* 1308 - 1327 Ivanas Jaroslavičius, kuris kovojo su Jurijum Danilovičiumi ir buvo nužudytas totorių [[1327]] m.
* 1327 - 1342 Ivanas II Ivanovičius Korotopolas (m. 1343), dalyvavęs [[Ivanas Kalita|Ivano Kalitos]] žygyje prieš [[Naugardas|Naugardą]] ([[1333]] m.) ir išvytas iš Riazanės totorių ([[1342]] m.)
* 1342 - 1344 Jaroslavas Aleksandrovičius (m. 1344)
* 1344 - 1350 Vasilijus Aleksandrovičius (m. 1350)
* 1350 - 1371 Olegas II Ivanovičius (m. 1402)
* 1371 - 1372 Vladimiras Jaroslavičius (m. 1372)
* 1372 - 1402 Olegas Ivanovičius (m. 1402)
* 1402 - 1427 Fiodoras Olegovičius (m. 1427)
* 1427 - 1456 Ivanas III Fiodorovičius (m. 1456)
* 1456 - 1483 Vasilijus Ivanovičius Tretnojus (m. 1483)
* 1483 - 1500 Ivanas IV Vasiljevičius (m. 1500)
* 1500 - 1516 Ivanas V Ivanovičius (1496-1534)
 
[[Kategorija:Rusijos istorija]]