Lietuvninkai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Lietuvininkai''' – savita [[etninė grupė]], susiformavusi XVI a. ir gyvenusi [[Rytprūsiai|Rytprūsių]] provincijos [[Mažojišiaurės Lietuva|Mažosios Lietuvos]]rytinėje regionedalyje – [[Įsrutis|Įsručio]], [[Labguva|Labguvos]], [[Ragainė]]s, [[Tilžė]]s, [[KaraliaučiusTepliava|KaraliaučiausTepliavos]], krašte[[Klaipėda|Klaipėdos]] apskrityse. Jų gyvenama teritorija buvo vadinama ''Lietuvos provincija'', o''Lietuva'', taip''Prūsų patLietuva'', nuo XIX–XX a. sandūros paplito [[KlaipėdaMažoji Lietuva|Klaipėdos''Mažosios Lietuvos'']] apskrityjepavadinimas. Dar vadinami ''Prūsų lietuviais'', ''mažlietuviais''.

Pirmojoje lietuviškoje knygoje ([[1547]] m. [[Katekizmas|Katekizme]]) [[Martynas Mažvydas]] kreipiasi į lietuvninkus ir [[Žemaičiai|žemaičius]]. Čia visur lietuvninkai – tiesiog etnonimo ''lietuviai'' variantas. Tačiau, laikui bėgant, Didžiojoje Lietuvoje įsigalėjo etnonimas ''lietuvis'', o MažojojePrūsų Lietuvoje, populiaresniuypač taponuo etnonimoXIX variantasa. pab., išpopuliarėjo savivardis ''lietuvninkas''. Tai davė pagrindą jį vartoti, kaip šios specifinės lietuvių etnografinės grupės pavadinimą. Ypač šį pavadinimą išpopuliarino [[Jurgis Zauerveinas]] eilėraščiu „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris su kompozitoriaus [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] [[1908]] m. parašyta melodija laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos [[himnas|himnu]].