Kauno Švč. M. Marijos Apsilankymo pas Elzbietą bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[1667]] m. [[Mykolas_Kazimieras_Pacas|M. K. Pacas]] nupirko ir kamalduliams dovanojo [[Dusmenys|Dusmenų]] dvarą. [[1667]]-[[1674]] m. pagal architekto [[Džambatista Fredianis|Džiovanio Batistos Fredianio]] (''Joanes Baptista Frediani'') projektą išmūryta bažnyčia. Apie [[1665]] m. iš [[Kaliningradas|Karaliaučiaus]] atvežtas geležinis laikrodis. [[1676]] m. [[Vilnius|Vilniuje]] Johanas Delamarsas nuliejo 2 varpus.
 
[[1675]] m. pradėta dengti [[wikt:Kupolas|kupolą]], dekoruoti vidų. Stiuko lipdiniai Džovanio Merlio. Freskas tapė MikelisMykolas Arkangelas Palonis ir vietiniai kamalduliai. Iki [[1676]] m. skulptorius Mikalojus Volšeidas iš smiltainio iškalė 4 skulptūras centriniamsDidiesiems vartams ir grupinę kompoziciją bažnyčios [[wikt:Fasadas|fasadui]]. [[1681]] m. baigti mūryti bokštai.
 
[[1684]] m. mirus K. Z. Pacui, statyba rūpinosi Kazimieras Pacas. Statybos ir marmuro apdailos darbams vadovavo broliai Karlas Putinis ir Pjetras Putinis. Vidaus sienoms iškloti juosvas ir rausvas marmuras atgabentas iš marmuro laužyklų prie Krokuvos. XVIII a. pradžioje J. Rosis centriniame [[wikt:Kupolas|kupole]] nutapė „Marijos karūnavimo" [[wikt:Freska|freską]]. Bažnyčia konsekruota [[1712]] m. Taip pat pagal [[Džambatista Fredianis|D. B. Fredianio]] projektą XVII a. pabaigoje pastatyti vartai, svečių namai (forestoriumas), o XVII a. pab.-XVIII a. pradžioje – vienuolynas su 2 uždarais keturkampiais kiemais, kiti statiniai. Po [[1739]] m. pradėti statyti emeritų nameliai, jų sumūryta 13.
Anoniminis naudotojas