03:23, 26 kovo 2008 versija taisyti RGB (aptarimas \| indėlis) 280 keitimai Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		13:47, 26 kovo 2008 versija taisyti anuliuoti 78.63.162.175 (aptarimas) →‎Istorinės aplinkybės Kitas pakeitimas →
Eilutė 6: [[1918]] m. lapkritį Vokietijos imperijai pralaimėjus [[Pirmasis pasaulinis karas\|Pirmąjį pasaulinį karą]], žlugus Vokietijos monarchijai ir valdžią [[Berlynas\|Berlyne]] perėmus kairiosioms jėgoms, visoje Vokietijoje, įskaitant ir [[Rytų Prūsija\|Rytų Prūsiją]], prasidėjo politinė suirutė. Tuo metu Lietuvos valstybėje jau veikė laikinoji vyriausybė, kuri siūlė mažlietuvių veikėjams jungtis prie gimstančios Lietuvos valstybės. Spaudimą didino ir Tilžės spaudoje paskelbta žinia, esą [[JAV]] prezidentas T. V. Vilsonas Amerikos lietuvių delegacijai pažadėjęs pasirūpinti, jog Mažoji Lietuva iki pat [[Karaliaučius\|Karaliaučiaus]] būtų įjungta į atkuriamą Lietuvos valstybę. Keliasdešimt prolietuviškai nusiteikusių mažlietuvių veikėjų [[1918]] m. [[lapkričio 16]] d. [[Tilžė]]je įkūrė naują ~~politinė~~politinę organizaciją – ''Prūsų lietuvių tautos tarybą'', kurios nariais tapo [[Prūsija\|Prūsijos]] landtago narys kunigas prof. [[Vilius Gaigalaitis]], kunigas [[Mikelis Reidys]], rašytojas ir filosofas [[Vydūnas]], taip pat [[Martynas Jankus]], [[Viktoras Gailius]], [[Erdmonas Simonaitis]], [[Adomas Brakas]], [[Kristupas Lekšas]], [[Jonas Vanagaitis]] ir kt. Vos įsisteigusi, tą pačią dieną taryba 100 tūkst. egz. tiražu išplatino atsišaukimą „Lietuvninkai! Pabuskit, klausykit, padabokit!“. Daugeliui tarybos narių užėmus tvirtą prolietuvišką poziciją, iš jos pirmininko pareigų galiausiai atsistatydino [[Vilius Gaigalaitis]]. Po dviejų savaičių, [[lapkričio 30]] d., susirinkusi spaustuvininko Enzio Jagomasto namuose Tilžėje, taryba paskelbė tokį aktą: '''Mažosios Lietuvos Tautinės Tarybos AKTAS'''

Tilžės aktas: Skirtumas tarp puslapio versijų