Stimfalo paukščiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Stimfalo paukščiai''' graikų mitologijoje - mitiniai paukščiai minimi trečiame (vers. 6-tame) [[Heraklis|Heraklio]] žygdarbyje <ref>[[Apolodoras]]. „Biblioteka“ II. 92. </ref>. [[Euristėjas]] įsakė Herakliui iššaudyti Stimfalo paukščius, kurie Arkadijos apilinkes pavertė beveik dykuma. Paukščiai užpuldavo gyvulius ir žmones, kuriuos sudraskydavo variniais nagais ir snapais. O pakilę į orą, jie galėjo mėtyti žemyn į užpuoliką savo žalvarines plunksnas kaip strėles. Pagal vieną versiją juos atnešęs [[Arėjas]]<ref>Servijus. Vergilijaus„Vergilijaus EneidaEneida“. 8. 300.</ref>.

Nelengva Herakliui buvo įvykdyti žygdarbį. Jam padėjo [[Atėnė]], davusi Herakliui dvi varines tarškynes. Su jomis Heraklis, užkopęs ant kalvos, kur suko lizdus baisūs paukščiai, sukėlė baisų triukšmą – paukščiai išsigando. Kai jie pakilo, į žemę tarsi lietus pasipylė jų aštrios plunksnos, bet nekliudė ant kalvos stovėjusio Heraklio. Heraklis į juos laidė mirtį nešančias strėles. Iš baimės paukščiai pakilo virš debesų ir išskrido jie toli už Graikijos sienų, prie [[Euksopontas|Euksoponto]] krantų ir niekada negrįžo į Stimfalo apylinkes<ref name='NKunas'>N. Kunas. Stimfalo paukščiai. Senovės Graikijos Legendos ir Mitai. 178 p., [[Alma littera]]. 2003</ref>. Jie priglaudė Aterijo (''Aretias'') saloje, kur juos surado [[argonautai]]<ref>Pausanijas. „Graikijos aprašymas“. VIII. 3000</ref>.