Darfūro krizė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Sudano valdžia, nors viešai neigia remianti „Janjaweed“, tačiau šią grupuotę aprūpino pinigais ir taip pat dalyvavo puolant tas žemdirbių gentis, iš kurių sau paramąparamos viliojosiekė sukilėliai .

Konfliktas įsiplieskė 2003-iųjų vasario mėnesį. Skirtingai negu Antrasis [[Sudano pilietinis karas]], kuriame daugiausiai kovojo musulmonų apgyvendinta šalies šiaurė prieš krikščionių bei animizmo išpažinėjų pietus, beveik visi Darfūro konflikto dalyviai bei aukos yra musulmonai .

== '''Konflikto priežastys''' ==

[[Sausra]], besiplečiančios dykumos ir gyventojų perteklius – tai vienos iš pagrindinių Darfūro konflikto priežasčių. „Baggara“ klajokliai, ieškodami vandens, savo galvijus turi perkelti kuo toliau į pietus – žemę, daugiausiai apgyvendintą ne arabų kilmės žemdirbių bendruomenėmis .

Darfūro krizės pradžia – 2003-iųjų vasario mėnesismėnuo, kai musulmonų kovotojai iš „Sudano išlaisvinimo armijos“ ir „Teisingumo ir lygybės judėjimo“ ėmė puldinėti Sudano valdžios pajėgas vakariniame šalies regione.

Kovotojai apkaltino prezidento [[Omaras al-Baširas|Omaro al-BashiroBaširo]] vyriausybę nesirūpinant Darfūro regionu, užtariant arabus ir engiant juoduosius afrikiečius. Apie 60 proc. gyventojų regione yra ūkininkai, kurių dauguma – klajokliai kerdžiaigyvūlių augintojai.

== '''Humanitarinė krizė''' ==

Vyriausybės ir „Janjaweed“ išpuoliai prieš ne „Baggaros“ genties civilius sukėlė didžiulę humanitarinę krizę. Aukų skaičius nuolat svyruoja ant šimtų tūkstančių ribos. [[Jungtinės Tautos]] (JT) apytiksliai skaičiuoja, kad nuo smurto ir ligų Darfūre jau mirė 450 tūkst. žmonių . Daugelis ne vyriausybinių organizacijų vartoja skaičius nuo 200 iki daugiau nei 400 tūkst. Taip pat teigiama, kad nuo 2006-ųjų spalio savo namus buvo priversti palikti 2,5 milijono Darfūro regiono gyventojų .

== '''Tarptautinis atsakas''' ==

Kartą žiniasklaida, Darfūro krizę įvardinusi kaip „etninįetninį valymą“valymą ir „[[genocidas|genocidą]]“, dabar šias sąvokas vartoja be jokių abejonių. Taip konfliktą įvardino ir [[Jungtinių valstijų]] vyriausybė . Tačiau JT tokias sąvokas vartoti atsisakė.

2007-ųjų kovą JT misija apkaltino Sudano vyriausybę prisidedant prie „šiurkščiųšiurkščių pažeidimų“pažeidimų Darfūre ir tarptautinę bendruomenę paragino imtis skubių veiksmų ginant regione gyvenančius civilius.

2006-ųjų spalio 16 „[[Mažumų teisių grupė]]“ (angl. ''Minority Rights Group'') išplatino kritišką ataskaitą, kurioje teigiama, kad JT ir didžiosios pasaulio jėgos galėjo pasimokyti iš savo neišmanymo per [[Ruandos genocidas|Ruandos genocidą]] ir užkirsti kelią gilėjančiai Darfūro krizei. Organizacijos vykdomasis direktorius [[Markas Lattimeris]] pažymėjo, kad „tokios krizės būklės, žudynių, išprievartavimų ir žmonių bėgimo buvo galima laukti ir išvengti. Jei iš karto po [[Ruandos]] JT struktūros būtų ėmusisėmusios veikti kartu, šiandien Darfūras nebūtų tokioje situacijoje. Bet veiksmų iš jų pusės buvo per mažai.“

Po 4 dienų, spalio 20-ąją, išgyvenusieji [[Holokaustas|Holokaustą]] ir [[Kambodža|Kambodžos]] bei Ruandos genocidus, remiami 6 pagalbos organizacijų, atviru laišku kreipėsi į [[Europos SąjungąSąjunga|Europos sąjungą]]. ES kartu su JT, kaip „vieninteliu įgyvendinamu pasirinkimu“, buvo raginamos darytidėti daugiau tampastangų, kad žiaurumai Darfūre baigtųsi. [[Jamesas Smitas]], Didžiojoje Britanijoje pradėtos kampanijos prieš genocidą „[[Aegis Trust]]“ direktorius pažymėjo, kad „kol Afrikos sąjunga Darfūre dirbo labai gerai ir padarė viską, ką galėjo, likusi pasaulio dalis šių pastangų neparėmė nei pakankamu finansavimu, nei įranga taip, kaip turėjusi.“

Kita vertus, viešumas, su kuriuo dabar kalbama apie problemas vakarų Sudano regione yra stipriai kritikuojamas ir laikomas perdėtu [[Arabų]]arabų ir [[Islamas|Musulmonų]] pasaulyje. Arabų spaudoje rašoma, kad „Izraelio„[[Izraelis|Izraelio]] lobistai užkerta kelią bet kokiai gilesnei diskusijai ir taip nukreipia dėmesį nuo kiekvieną dieną vykdomų nusikaltimų Palestinoje ir Irake“ ir kad vakarų pasaulio dėmesys Darfūrui yra „tik priedanga Vakarų jėgų planuojamam ir po truputį įgyvendinamam viešpatavimui ir kontrolei Arabų pasaulyje“. Tuo metu kai „New Yorke„Niujorke tūkstančiai plakatų skelbia – „genocidas“ ir „400 000 žuvusių“, iš tiesų „200 000 nužudyta“. Be to, „tai, kas daroma Darfūre yra ne genocidas“, o paprasčiausiai – „karo nusikaltimai“ . Kitas nepasitenkinimas išreiškiamas dėl to, kad Darfūre „nevykdomas joks etninis valymas“, regione „tiesiog vyrauja nestabilumas“ ir „susidūrimai tarp Sudano vyriausybės, sukilėlių grupuočių bei „Janjaweed“ .“

== '''JT taikdarių misija''' ==

Po to, kai 2006–ųjų liepą ir rugpjūtį kariniai veiksmai regione ypatingai sustiprėjo, 2006-ųjųtų metų rugpjūčio 31 dieną [[JT Saugumo Taryba]] patvirtino „Rezoliuciją 1706“. Ja dar 17 300 JT taikdarių siunčiama į regioną padėti blogai finansuojamam ir reikalinga įranga neaprūpintam [[Afrikos sąjunga|Afrikos sąjungos]] Misijosmisijos Sudane taikdarių daliniui.

Sudanas ypatingai priešinosi rezoliucijai ir teigė, kad JT į regioną nusiuntus taikdarius, šalies vyriausybė juos laikys įsiveržėliais iš užsienio. Kitą dieną po JT rezoliucijos priėmimo, Sudano armija regione pradėjo didelio mąsto puolimus. Šiuo metu konfliktas perėjo į dalį platesnio [[Centrinės Afrikos karas|Centrinės Afrikos karo]] dalį.