Scholastika: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Motiejus (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 7:
# ''Ankstyvoji scholastika'' (IX-[[XII amžius|XII]] a.), atsirado laiku, kai mokslas, filosofija, teologija nebuvo griežtai atskirti ir tarpusavyje persipynę. Šiuo laikotarpiu scholastikai būdingas scholastinio principo formulavimas apmąstant specifinę veiklą ir specifinius mąstymo rezultatus ginče apie universalijas. Pagrindiniai atstovai: Eriugena, Abeliaras, [[Anzelmas Kenterberietis]], Bonaventūra.
# ''Vidurinioji scholastika'' (XIII a.). Jai būdingas galutinis mokslo ir filosofijos atskyrimas nuo teologijos, taip pat Aristotelio mokymo įvedimas į [[Vakarų pasaulis|Vakarų]] filosofinę mintį, per lotyniškus Aristotelio vertimus. Formuojasi didžiųjų vienuolių ordinų filosofija, ypač pranciškonų ir dominikonų, taip pat pažymėtinos Alberto Didžiojo, Tomo Akviniečio, Dunso Skoto sistemos. Vėliau sekė ginčas tarp Augustino, [[Aristotelis|Aristotelio]] ir [[Averojus|Averojaus]] šalininkų, ginčas tarp [[Tomas Akvinietis|Tomo Akviniečio]] ir D.Skoto pasekėjų. Tai didžiųjų filosofinių-teologinių enciklopedijų laikotarpis. Tarp kitų žymių scholastikos atstovų paminėtinas Rodžeris Beikonas.
# ''Vėlyvoji scholastika'' (XIV-[[XV amžius|XV]] a.). Jai būdinga racionalistinė sistematizacija (dėl kurios scholastika įgavo blogą vardą), tolimesnis mokslinio ir gamtos filosofijos vystymasis, logikos ir iracionaliosios metafizikos vystymas bei galutinis [[mistika|mistikos]] atskyrimas nuo bažnytinės teologijos, kuri tapo vis mažiau pakanti. Pagrindiniai atstovai [[Nikolajus Kuzietis]], Viljamas Okamas, [[Dantė]].
 
Humanizmo, Renesanso ir Reformacijos laikotarpiu scholastika nustojo būti vienintele Vakarų mokslo ir filosofijos dvasine forma.