Karinė padėtis Lenkijoje 1981–1983 m.: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Morehabit (aptarimas | indėlis)
Nėra keitimo santraukos
Morehabit (aptarimas | indėlis)
Eilutė 7:
==Karinės padėties įvedimo priežastys==
[[Image:Kartka P3 11-83.jpeg|thumb|Maisto kortelė]]
[[Image:Towary.jpeg|thumb|Mėsos parduotuvė 801980asiaisaisiais metais.]]
Oficiali [[karinė padėtis|karinės padėties]] skelbimo priežastis buvo ekonominės situacijos pablogėjimas, kurio pasekmės buvo prekių trūkumas (taip pat ir maisto)trūkumas ir įsigijimo reglamentavimas (nuo 1981 m. balandžio įvesti [[prekių talonas|prekių talonai]] kai kuriemskurioms pagrindinėmpagrindinėms maisto prekėms: [[mėsa]]i, [[sviestas|sviestui]], riebalams, [[miltai|miltams]], ryžiams, naujagimių maisto produktams ir t. t.), taip pat energetiniai sunkumai artėjant žiemai. Tikra priežastimi buvo [[komunizmas|komunistinio]] režimo valdžios silpnėjimas, kuris buvo siejamas su nepriklausomų judėjimų kontrolės praradimu, konkrečiai su Nepriklausoma Savivaldžia Profesine Sąjunga “Solidarumas” ([[lenkų kalba|lenk.]] ''Solidarność''), taip pat kovojant įvairioms skirtingoms Lenkijos Jungtinės Darbo Partijos jėgoms, kurios negalėjo susitarti, kaip toliau reformuoti socialistinę Lenkiją. Ženkliai sumažėjo pasitikėjimas valdančiąją komunistų valdžia. Pagal Visuomeninės Nuomonės Tyrimo Centro (lenk. ''Ośrodek Badania Opinii Publicznej'') duomenis 1981 m. birželyje vyriausybe pasitikėjo 24 % respondentų, Lenkijos Jungtine Darbo Partija pasitikėjo- 6 % respondentų, o Nepriklausomą Savivaldžią Profesinę Sąjungą “Solidarumas” palaikė net 62 % [[lenkai|lenkų]].
 
Pagrindiniu argumentu buvo galima kitų [[Varšuvos sutarties paktas|Varšuvos sutarties pakto]] valstybių intervencija. Bet 1981 m. gruodžio 13 d., kai buvo įvesta karinė padėtis, nepastebėti jokie kariniaikarinių pajėgų judėjimai, taip pat kokie nors padidėję radijo pokalbiai Varšuvos sutarties valstybėse. Pranešimą apie nepadidėjusius radijo pokalbius pateikė Generalinis NATO sekretorius Josepas Lungsas 1981 m. gruodžio 13 d. apie 16:00 NATO kambaryjebūstinėje Briuselyje; apie 4:20 ryteryto JAV valstijų departamentas išdavėišleido komunikatą, kuriame patvirtino, kad ''„nenustatytas joks tarybinėsSovietų armijos judėjimas“'. Tai 1981 m. gruodžio 13 d. apie 16:00 patvirtino Generalinis NATO sekretorius Josepas Lungas. Dar gruodžio 10 d. per [[TarybųSovietų Sąjungos Komunistų partija|TarybųSovietų Sąjungos Komunistų partijos]] Politbiuro pasitarimą [[TSRSSSRS]] valdžiaVyriausybė patvirtino, kad intervencija į Lenkiją yra laikomaslaikoma paskutiniu žingsniu, tikžengtinu tuo atveju, jei lenkų saugumo jėgospajėgos, kariuomenė ir Lenkijos Jungtinė darbo partija negalėtunegalėtų susitvarkyti su situacija,. taipTaip pat dar buvo bijoma antikomunistinio perversmo Lenkijos armijoje. Per debatus prieš intervenciją pasisakė TSRSSSKP politikasPolitbiuro narys [[Jurijus Andropovas]], vienas iš politbiuro narių.
 
: ''„ (...) Negalime rizikuoti. Neplanuojame kariuomenės įvedinėti į Lenkiją. Tai yra pagrystapagrįsta nuostata ir turime mes jos laikytis iki galo. Nežinau, kaip pasisuks reikalai Lenkijoje, netbet jei net Lenkija taps vadovaujama “Solidarumo”, tai bus tik tiek. O jei antprieš tarybųSovietų Sąjungos užsipulsSąjungą kapitalistinės valstybės ir panaudos įvairias ekonomines ir politines sankcijas, tai mums tai bus labai sunku. Turime rūpintis savo kraštu, stiprinti TarybųSovietų Sąjungą. Tai mūsų pagrindinė linija.“'' (Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Politbiuro 1981 m. gruodžio 10 d. Tarybų Sąjungos Komunistų partijos Politbiuro posėdžio protokolas).
 
TSRSSSRS jau nuo 1980 m. pusėsvidurio vertė Lenkiją spręsti situacijąproblemas savo jėgomis (Lenkijos armija ir saugumo pajėgospajėgomis), nes be topati vedėvykdė brangią karinę kompanijąkampaniją [[Afganistanas|Afganistane]].
 
Komunistų valdžia savo naujus priešininkus rodė kaip esamos situacijos priežastį, taitam naudojonaudodama visas monopolizuotas masinio informavimo priemones (radijoradiją, televiziją, laikraščius). – brutaliBrutalia propaganda demoralizavobuvo siekiama demoralizuoti „Solidarumą“, siekdama ją diskredituoti visuomenės akyse. Masinė žiniasklaida leido sau falsifikuoti ir keisti faktus, neretai naudojant šovinistinius lozungus. Iš kitos pusės, opozicija, turėdama žymiai mažesnes galimybes, viešino įvairias perspektyvas, kaip „nauja okupacija“ ar „karas su liaudimi“. Karinė padėtis buvo įvesta po 16 mėnesių 1980 m. trukusio streiko, kuris privedėprivedusio prie „Solidarumo“ susikūrimo ir polinio atlydžio Lenkijoje.
 
== Karinės padėties teisinis pagrindas ==