Ušasė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
papildyta |
S citavimas pataisytas |
||
Eilutė 4:
Ušasė prieš aušrą išvažiuoja savo akinančia karieta, pasikinkiusi raudonus arklius arba jaučius, atveria dangaus vartus (tamsos vartus), užpildo Visatą šviesa, apšviečia kelius, lobius, pažadina visus, atneša turtus, gėrybes, karves, arklius, vaikus (iš dalies, sūnus), gyvybę, šlovę, suteikia prieglaudą ir apsaugą.
Ypač pabrėžiamas Ušasės vadovavimas dainininkams: ji apdovanoja meistriškumu (''
Ušasė tiesia kelius ir žmonėms: ji paruošia kelius, prižiūri juos ir apšviečia. Pati Ušasė gyvena tvirtovėje ant kalno. Ji — dangaus duktė, bet tuo pačiu ir pagimdyta Surjos (II 23, 2), ir ji yra jo žmona (VII 75, 5). Kartu Ušasė — [[Ašvinas|Ašvinų]], plg. su lietuvišku žodžiu „ašvienis“) motina (III 39, 3), dievų motina (I 113, 19), karvių ir netgi himnų kūrimo motina (V 47, 1); ji — nakties ir dievų (iš dalies, [[Aditjas|Aditjų]]) sesuo, savo tėvo, Surjos, Saulės, galbūt [[Pušana|Pušanos]] meilužė (V 55); didžiausia reikšmė skiriama incestiniams ryšiams su tėvu-dangumi.
|