Lionginas Abarius: Skirtumas tarp puslapio versijų

307 pridėti baitai ,  prieš 12 metų
pataisos
S (Automatinis kabučių taisymas)
(pataisos)
[[Image:PLCH-ABARIUS LIONGINAS.jpg|thumb|right|200px|Lionginas Abarius]]
'''Lionginas Abarius''' ([[1929]] m. [[rugpjūčio 8]] d. Maniuliškių k.[[Maniuliškės]], [[Zarasų r.apskritis]]), – [[lietuvių]] choro dirigentas, [[pedagogas]], kompozitorius.
 
==Biografija==
Pirmasis muzikos mokytojas buvo [[Antazavė]]s parapijos vargonininkas Juozas Dugnas. Lionginas [[1944]]-[[1945]] pamaldų metu jau pavaduodavo savo mokytoją, o [[1946]]-[[1948]] savarankiškai vargonininkavo [[Aviliai|Avilių]] parapijoje ([[Zarasų r.raj]]). Baigęs [[AAntazavės Juozo Gruodžio vidurinė mokykla|Antazavės progimnaziją]], [[1948]]-[[1953]] m. Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] muzikos mokykloje pas [[Algirdas Kačanauskas|A. Kačanauską]] mokėsi solinio dainavimo, o pas [[Antanas Ilčiukas|A. Ilčiuką]] choro dirigavimo. Mokydamasis dainavo ir skudučiavo Lietuvos valstybiniame dainų ir šokių liaudies ansamblyje. [[1953]]-[[1958]] m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. [[Antanas Budriūnas|A. Budriūno]] klasė). <ref>[[Vida Tumasonienė]]. {{VLE|I}}, 12 psl. </ref> Studijuodamas vadovavo Pavilnio kultūros namų chorui, buvo Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblio chormeisteris. Konservatoriją baigė su pagyrimu.
 
== Veikla ==
Pirmasis muzikos mokytojas buvo [[Antazavė]]s parapijos vargonininkas Juozas Dugnas. Lionginas [[1944]]-[[1945]] pamaldų metu jau pavaduodavo savo mokytoją, o [[1946]]-[[1948]] savarankiškai vargonininkavo Avilių parapijoje (Zarasų r.). Baigęs Antazavės progimnaziją, [[1948]]-[[1953]] Vilniaus [[Juozas Tallat-Kelpša|J. Tallat-Kelpšos]] muzikos mokykloje pas [[Algirdas Kačanauskas|A. Kačanauską]] mokėsi solinio dainavimo, o pas [[Antanas Ilčiukas|A. Ilčiuką]] choro dirigavimo. Mokydamasis dainavo ir skudučiavo Lietuvos valstybiniame dainų ir šokių liaudies ansamblyje. [[1953]]-[[1958]] choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. [[Antanas Budriūnas|A. Budriūno]] klasė). Studijuodamas vadovavo Pavilnio kultūros namų chorui, buvo Vilniaus medicinos darbuotojų dainų ir šokių ansamblio chormeisteris. Konservatoriją baigė su pagyrimu.
[[1956]]-[[1962]] m. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo choro dirigavimo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas. Choro mokomąsias programas papildė lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais. Jo choras koncertavo Minske, dalyvavo [[1960]] m. respublikinėje dainų šventėje. [[1959]]-[[1972]] m. Lietuvos valstybinės konservatorijos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Nuo [[1961]] m. Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro vienas iš dirigentų, nuo [[1966]] m. meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choras padėjo Lietuvos muzikos mokytojams chorvedžiams pakelti savo kvalifikaciją, surengė nemaža koncertų ir išpopuliarino daug įvairių kūrinių.
 
[[1963]]-[[1981]] Lm. Abarius buvo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą sutelkęs daugiau kaip 60 dainininkų, išvarė plačią muzikinės kultūros vagą. Chorą išmokė apie 1000 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei svetur: [[Rusija|Rusijoje]], Tadžikijoje, Moldavijoje, [[Ukraina|Ukrainoje]]. Kelis šimtus kūrinių choras įrašė į magnetofono juostas ir daug jų įdainavo į plokšteles. L. Abarius rengė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras dainavo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kantatų ir oratorijų žanro kūrinius. Koncertų programose buvo G. Verdi „Requiem“, S. Moniuszkos „Krymo sonetai“, J. S. Bacho Mišios h-moll, L. van Beethoveno Devintoji simfonija, F. Mendelssohno kantata-baladė „Pirmoji Valpurgijų naktis“, G. Vivaldi „Gloria“, I. Stravinskio „Psalmių simfonija“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija“, P. Ebeno kantata „Karčioji žemė“ ir kt. Iš lietuvių kompozitorių kūrinių minėtini: [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] „Requiem“, [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] kantata „Atsisveikinimas su tėvyne“, E. Balsio kantata „Saulę nešantis“, [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]] trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-oratorija „Cantus magnificat“, [[Viktoras Jurgutis|V. Jurgučio]] oratorija „Donelaitis" ir kt. [[1974]] chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
[[1956]]-[[1962]] Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikumo choro dirigavimo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas. Choro mokomąsias programas papildė lietuvių ir užsienio kompozitorių kūriniais. Jo choras koncertavo Minske, dalyvavo [[1960]] respublikinėje dainų šventėje. [[1959]]-[[1972]] Lietuvos valstybinės konservatorijos choro dirigavimo ir kitų chorvedybos disciplinų dėstytojas. Nuo [[1961]] Respublikinio muzikos mokytojų mišriojo choro vienas iš dirigentų, nuo [[1966]] meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choras padėjo Lietuvos muzikos mokytojams chorvedžiams pakelti savo kvalifikaciją, surengė nemaža koncertų ir išpopuliarino daug įvairių kūrinių.
 
Nuo [[1981]] m. Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo [[1983]] m. vyr. dėstytojas, nuo [[1986]] m. docentas, nuo [[1991]] m. Lietuvos muzikos akademijos profesorius, [[1988]]-[[1995]] m. Choro dirigavimo katedros vedėjas.
[[1963]]-[[1981]] L. Abarius buvo Lietuvos valstybinio radijo ir televizijos mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas. Į kolektyvą sutelkęs daugiau kaip 60 dainininkų, išvarė plačią muzikinės kultūros vagą. Chorą išmokė apie 1000 įvairių epochų ir stilių kūrinių ir surengė per 700 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose bei svetur: [[Rusija|Rusijoje]], Tadžikijoje, Moldavijoje, [[Ukraina|Ukrainoje]]. Kelis šimtus kūrinių choras įrašė į magnetofono juostas ir daug jų įdainavo į plokšteles. L. Abarius rengė lietuvių kompozitorių autorinius sukakčių ir choro jubiliejinius koncertus, jo choras dainavo Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose ir kituose kultūros renginiuose. Dirigentas daug dėmesio skyrė lietuvių muzikai, tačiau propagavo ir užsienio klasikų bei šiuolaikinių kompozitorių kantatų ir oratorijų žanro kūrinius. Koncertų programose buvo G. Verdi „Requiem“, S. Moniuszkos „Krymo sonetai“, J. S. Bacho Mišios h-moll, L. van Beethoveno Devintoji simfonija, F. Mendelssohno kantata-baladė „Pirmoji Valpurgijų naktis“, G. Vivaldi „Gloria“, I. Stravinskio „Psalmių simfonija“, G. Sviridovo „Patetinė oratorija“, P. Ebeno kantata „Karčioji žemė“ ir kt. Iš lietuvių kompozitorių kūrinių minėtini: [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] mišios „Švenčiausių Kristaus Žaizdų garbei“, [[Česlovas Sasnauskas|Č. Sasnausko]] „Requiem“, [[Stasys Šimkus|S. Šimkaus]] kantata „Atsisveikinimas su tėvyne“, E. Balsio kantata „Saulę nešantis“, [[Julius Juzeliūnas|J. Juzeliūno]] trečioji simfonija „Žmogaus lyra“ ir simfonija-oratorija „Cantus magnificat“, [[Viktoras Jurgutis|V. Jurgučio]] oratorija „Donelaitis" ir kt. [[1974]] chorui buvo suteiktas nusipelniusio kolektyvo vardas.
 
Pertvarkė ir tobulino choro dirigentų rengimo planus, įvedė bažnytinių chorų vadovų specializaciją ir kt. [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] gimimo 120 metinių proga (1989) surengė pirmąjį jaunųjų dirigentų konkursą ir mokslinę konferenciją, o [[1990]] m. suorganizavo pirmąjį tarptautinį [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] jaunųjų dirigentų konkursą. [[1989]] m. dirigavo Baltijos muzikos akademijos studentų jungtiniam chorui Vilniuje, Leningrade, Maskvoje, Rygoje ir Taline. Išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.
Nuo [[1981]] Lietuvos valstybinės konservatorijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo [[1983]] vyr. dėstytojas, nuo [[1986]] docentas, nuo [[1991]] Lietuvos muzikos akademijos profesorius, [[1988]]-[[1995]] Choro dirigavimo katedros vedėjas.
 
== Visuomeninė veikla ==
Pertvarkė ir tobulino choro dirigentų rengimo planus, įvedė bažnytinių chorų vadovų specializaciją ir kt. [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] gimimo 120 metinių proga (1989) surengė pirmąjį jaunųjų dirigentų konkursą ir mokslinę konferenciją, o [[1990]] suorganizavo pirmąjį tarptautinį [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] jaunųjų dirigentų konkursą. [[1989]] dirigavo Baltijos muzikos akademijos studentų jungtiniam chorui Vilniuje, Leningrade, Maskvoje, Rygoje ir Taline. Išugdė didelį būrį jaunųjų choro dirigentų.
L. Abarius atliko didelį visuomeninį darbą. Nuo [[1965]] m. visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, [[1977]] m. 3-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, [[1990]] m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 199411994 m. ir 1998II1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Kaunas|Kaune]] ir Vilniuje dirigentas, [[1991]] m. Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-XI“ Uogrėje (Ogre)[[Uogrė]]je dirigentas, moterų chorų festivalių Kretingoje ir rajoninių dainų švenčių dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, 1994 m., 1996 m. ir [[1998]] m. suorganizavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] bažnytinės muzikos konkursus, sudarė dainų rinkinių chorams, parašė straipsnių ir koncertų recenzijų. Sukūrė pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių. Minėtinos dainos „Sedula“, „Beržas“, „Eglė“, stambūs vokaliniai kūriniai „Pavasario sonata“, „Trys spalvos“ (stalinizmo aukų atminimui; atlikta [[1989]] m. [[spalio 21]] d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pavasaris“ ir kt. Skambios dirigento harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Sukūrė daug giesmių ir keletą mišių. [[1994]] bažnytinės muzikos konkurse už mišias „Dieve, globok jaunimą“ pelnė pirmąją premiją, o [[1996]] analogiškame konkurse pirmąją premiją gavo už giesmę „Atleisk man, Viešpatie“. Paminėtinos mišios „Dieve, globok Lietuvą“, giesmės „O salutaris“, „De profundis“, „Sveika, Marija“, „Iš skausmo gelmių“, „Tėve mūsų“, „Kruvinojo sekmadienio malda“, „O Dieve šventas“. [[1996]] išleista bažnytinės muzikos rinktinė „Iš Tavo rankos, Dieve".
 
== Kūryba ==
L. Abarius atliko didelį visuomeninį darbą. Nuo [[1965]] visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, [[1977]] 3-osios respublikinės moksleivių dainų šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, [[1990]] Lietuvos tautinės dainų šventės, 19941 ir 1998II Pasaulio lietuvių dainų švenčių [[Kaunas|Kaune]] ir Vilniuje dirigentas, [[1991]] Baltijos studentų dainų šventės „Gaudeamus-XI“ Uogrėje (Ogre) dirigentas, moterų chorų festivalių Kretingoje ir rajoninių dainų švenčių dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri pirmininkas arba narys, choro dirigavimo valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas ir narys, 1994,1996 ir [[1998]] suorganizavo [[Juozas Naujalis|J. Naujalio]] bažnytinės muzikos konkursus, sudarė dainų rinkinių chorams, parašė straipsnių ir koncertų recenzijų. Sukūrė pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių. Minėtinos dainos „Sedula“, „Beržas“, „Eglė“, stambūs vokaliniai kūriniai „Pavasario sonata“, „Trys spalvos“ (stalinizmo aukų atminimui; atlikta [[1989]] m. [[spalio 21]] d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pavasaris“ ir kt. Skambios dirigento harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Sukūrė daug giesmių ir keletą mišių. [[1994]] bažnytinės muzikos konkurse už mišias „Dieve, globok jaunimą“ pelnė pirmąją premiją, o [[1996]] analogiškame konkurse pirmąją premiją gavo už giesmę „Atleisk man, Viešpatie“. Paminėtinos mišios „Dieve, globok Lietuvą“, giesmės „O salutaris“, „De profundis“, „Sveika, Marija“, „Iš skausmo gelmių“, „Tėve mūsų“, „Kruvinojo sekmadienio malda“, „O Dieve šventas“. [[1996]] išleista bažnytinės muzikos rinktinė „Iš Tavo rankos, Dieve".
Sukūrė pasaulietinės ir religinės muzikos kūrinių. Minėtinos dainos „Sedula“, „Beržas“, „Eglė“, stambūs vokaliniai kūriniai „Pavasario sonata“, „Trys spalvos“ (stalinizmo aukų atminimui; atlikta [[1989]] m. [[spalio 21]] d. autoriaus gimimo 60-mečio proga), „Pavasaris“ ir kt. Skambios dirigento harmonizuotos lietuvių liaudies dainos. Sukūrė daug giesmių ir keletą mišių. [[1994]] m. bažnytinės muzikos konkurse už mišias „Dieve, globok jaunimą“ pelnė pirmąją premiją, o [[1996]] m. analogiškame konkurse pirmąją premiją gavo už giesmę „Atleisk man, Viešpatie“. Paminėtinos mišios „Dieve, globok Lietuvą“, giesmės „O salutaris“, „De profundis“, „Sveika, Marija“, „Iš skausmo gelmių“, „Tėve mūsų“, „Kruvinojo sekmadienio malda“, „O Dieve šventas“. [[1996]] m. išleista bažnytinės muzikos rinktinė „Iš Tavo rankos, Dieve“. Sudarė dainų rinkinių chorams, parašė straipsnių ir koncertų recenzijų. <ref>[[Boleslovas Zubrickas]]. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.</ref>
 
Sūnus pianistas ir kompozitorius [[Gintautas Abarius]], dukra chorvedė Daina Abariūtė.
L. Abariui [[1967]] suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas; [[1995]] apdovanotas Gedimino III laipsnio ordinu. Dirigentas išaugino sūnų Gintautą – pianistą ir kompozitorių, dukrą Dainą – chorvedę.
 
== Įvertinimas ==
.
*[[1967]] m. LTSR nusipelnęs meno veikėjas
*[[1995]] m. [[Gedimino 3 laipsnio ordinas]]
 
== Šaltiniai ==
[[Category:Lietuvos chorvedžiai|Abarius, Lionginas]]
{{ref}}
[[Category:Lietuvos kompozitoriai|Abarius, Lionginas]]
 
[[Category:Lietuvos pedagogai|Abarius, Lionginas]]
{{DEFAULTSORT:Abarius, Lionginas}}
[[Category:Lietuvos chorvedžiai|Abarius, Lionginas]]
[[Category:Lietuvos kompozitoriai|Abarius, Lionginas]]
[[Category:Lietuvos pedagogai|Abarius, Lionginas]]
51 001

pakeitimas