Tamara de Lempicka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
[[image:Tamara_de_Lempicka.jpg|right|
'''Tamara de Lempicka''' (tikrasis vardas ''Marija Gorska''; gimė 1898 m. gegužės 16 d. [[Varšuva|Varšuvoje]] - mirė 1980 m. kovo 20 d. Cuernavaca, [[Meksika]]) – garsi [[lenkai|lenkų]] kilmės ''[[Art Deco]]'' stiliaus dailininkė.
== Biografija ==
Eilutė 14:
Savitas, neįprastas ir ryškus Marijos tapymo stilius, anot A. Lote, paveiktas „švelnaus kubizmo“, išsivystė labai greitai, tačiau puikiai įkūnijo šaltą, bet kartu ir jausmingą Art Deco stilių. Marijos nuomone, [[Pablo Picasso|Picasso]] savo kūryba „neįprastai įkūnijo destrukciją“, o daugelis [[impresionizmas|impresionistų]] tapė neprofesionaliai ir naudojo per daug „purvinų“ spalvų. Marijos technika buvo laikoma elegantiška, tikslia, neįprasta.
[[image:Lempicka_musician.jpg|left|
Pirmajai parodai [[Milanas|Milane]] (Italija) 1925 m., kuriai surengti de Lempicka susilaukė paramos iš Emanuelio Kastelbarko (''Emmanuele Castelbarco''), Marija per 6 mėn. nutapė 28 naujus paveikslus. Ji tapo viena populiariausių to meto [[kunigaikštis|kunigaikščių]], aristokratų, aukštuomenės atstovų portretų tapytoja. Naudodamasi iškilių visuomenės veikėjų pagalba, de Lempicka eksponavo savo darbus prestižiškiausiuose salonuose ir galerijose. Ji buvo kritikuojama ir aukštinama dėl savitų ir modernių tapytojo Jean Auguste Dominique Ingres paveikslų interpretacijų (pvz. paveiksas „Group of Four Nudes“). 1927-1928 m. tapytojos darbai buvo įkainojami 50 000 Prancūzijos [[frankas|frankų]] (suma, lygia 2 000 JAV dolerių; šiais laikais didesne 10 kartų).
Eilutė 25:
Griausmingųjų 20-ųjų metais, kuomet labai suktyvėjo socialinis, kultūrinis ir meninis gyvenimas, Tamara de Lempicka priklausė bohemai: ji pažinojo [[Pablo Picasso|Pablo Picasso]], Jean Cocteau, Andre Gide. Gerai žinoma dėl [[lytinis potraukis|lytinio potraukio]] abiejų lyčių atstovams, de Lempicka įsivėlė į daugybę viešų skandalų. Tapydama portretus, ji nevengė vaizduoti nuogą kūną, norėdama suteikti kūriniams daugiau aistros.
Įsitraukusi į tokį aktyvų socialinį gyvenimą, Tamara pamiršo motiniškas pareigas – ji labai retai susitikdavo su savo dukterimi. Kai Kizetė būdavo ne Anglijos ar Prancūzijos internatinėse mokyklose, dažniausiai laiką leisdavo su savo močiute Malvina. Kai
Vis dėlto Kizetė buvo apleista motinos, tačiau kartu ir įamžinta. de Lempicka nuolat ją tapydavo, todėl išliko nepaprasta jos dukters paveikslų serija: "Kizetė su rožine suknele" ("Kizette in Pink"), 1926m.; "Kizetė Balkone" ("Kizette on the Balcony"), 1927m.; "Mieganti Kizetė" ("Kizette Sleeping"), 1934m.; "Kizetės Portretas" ("Portrait of Baroness Kizette"), 1954-1955 m. Tapydama kitų moterų portretus, Tamara de Lempicka dažnai suteikdavo joms nemažai Kizetės bruožų.
Eilutė 52:
Po Barono Kufnerio mirties nuo širdies smūgio 1962 m., de Lempicka išpardavė kone visą savo turtą ir laivu tris kartus apkeliavo pasaulį. Galiausiai ji apsistojo [[Hiustonas|Hiustone]] ([[Teksasas|Teksasas]]), kad galėtų gyventi su Kizete ir jos šeima. (Kizetė buvo ištekėjusi už Haroldo Fokshelo (Harold Foxhall) ir turėjo dvi dukteris). Ten Tamara de Lempicka pradėjo prieštaringai vertinamus savo gyvenimo metus. Kizetė tapo jos vadybininke, atstove ir įgaliotine. Ji kentėjo motinos norą dominuoti bei aikštingą elgesį.
Kad ir kaip bebūtų, Tamara de Lempicka sukūrė savitą savo gyvenimo legendą. Prieš jai mirštant, naujoji karta atrado jos kūrinius ir entuziastingai jais žavėjosi. 1973-ųjų metų restrospektyvūs darbai buvo deramai priimti. Po jos mirties, pirmieji Tamaros Art Deco stiliumi tapyti darbai buvo vėl demonstruojami parodose ir perkami. Buvo sukurti keli filmai, vaizduojantys tapytojos gyvenimą.
|