Raudėnų mokykla-daugiafunkcis centras: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
'''Šiaulių rajono Raudėnų pagrindinė mokykla''' – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo [[mokykla]] [[Šiaulių raj]]., [[Raudėnai|Raudėnuose]], Tryškių g. 4, vykdanti pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190076671.
== Istorija ==
Raudėnų mokyklos istorija
Raudėnų kaimo istorija siekia XVI a., bet apie mokyklos buvimą tuometiniame valdoviniame dvare, priklausiusiame Mažajam Dirvonėnų kareliškajam dvarui, duomenų nėra. Prie dvaro kūrėsi miestelis, kuriame 1859 metais gyveno 237, o 1897 metais-200 žmonių.
Šaltinių teigimu, parapinė mokykla Raudonuose įsikūrė XIX a. pradžioje.
Spaudos draudimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje, Raudonuose veikė mokykla, kurioje buvo mokoma rusų kalba. Miestelio centre, šalia dabartinio tvenkinio, stovėjo Šilinsko namai, ten ir buvo įsikūrusi mokykla. Mokinių skaičius neviršijo 10, mokėsi tik berniukai. Mergaičių į mokyklą visai nepriėmė, nes buvo manoma, kad joms mokslas nereikalingas. Vėliau didelio gaisro metu, sodyba, kurioje buvo įsikūrusi mokykla sudegė.
Spaudos draudimo laikotarpiu, apie 1890-1900, slapta lietuviška mokykla veikė gretimame Pažižmėlių kaime.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą Raudonuose buvo apie 40 ūkių. Čia veikė alinė, trejetas parduotuvių, buvo įsikūręs Blaivybės draugijos skyrius. 1913m. Raudonuose įkurta valdinė pradinė mokykla. Pirmasis mokytojas buvo Šavelis. Mokykla glaudėsi ūkininko Jarockio namuose. 1912m. sudegus šiai trobai mokykla keliavo iš vienų privačių namų į kitus. Senųjų kaimo žmonių liudijimu, senieji mokyklos pastai nėra išlikę. Kurį laiką mokykla buvo Pranciškaus Šabano, kuris gyveno už dabartinių kultūros namų, namuose. Kilus dideliam gaisrui 1914 metais mokykla ir daug gyvenamųjų namų sudegė.
Po to pradžios mokykla įsikūrė miestelio centre, Šabano namuose. Tas namas tebestovi iki šiol, tik jau gerokai pakeitęs savo išvaizdą.
Valerija Šabanaitė-Vaikasienė prisimen, kad jos tėvų namuose pradžios mokykla įsikūrė apie 1920 metus:
‚,Žinau, kad senais laikais mokykla buvo pas Šabanus prie tvenkinio. Kilus gaisrui ta troba sudegė. Tada sudegė 36 budinkai per dvi valandas. Sudegė ir tas vaikas, kuris žaisdamas padegė. Po to mokykla buvo mano tėvų Šabanų namuose. Mūsų namas statytas 1717 metais, tokią datą radome išskaptuotą sijose, kai darėme remontą. Šita troba nuo senų senovės priklausė Šabanams- mano proproseneliams, proseneliams, seneliams. Trobos išvaizda beveik nepasikeitė, tik padidinti langai. Troba- 10 metrų pločio ir 20 metrų ilgio.
Iš pradžių mokykla buvo įsikūrusi pusėje namo. Aš dar buvau maža ir nėjau į mokyklą, bet prisimenu, kaip mokinės Regina Terminaitė ir kiti vaikai priemenėje mokėsi šokti valsą.Aš toje mokykloje mokiausi tik porą mėnesių, 1922 metų rudenį. Paskui tėvai išsikėlė į kaimą, ir mano mokslai baigėsi. Reikėjo sunkiai dirbti, niekas į mokyklą nebeleido.
Mūsų šeimai išsikėlus 1923 metais mokykla užėmė visą namą. Jį iš mūsų valdžia nuomojo, bet sąlygų aš nežinau. Vėliau buvo pastatytas Puščiaus namas, jame irgi įsikūrė mokykla, nes pusė mūsų namo užėmė pieninė. Tada mokykla buvo dviejuose pastatuose. Puščiaus name vėliau buvo stribokynė, valgykla. Tas namas 1989 metais sudegė. Kol nebuvo aplink kitų mokyklų, maždaug iki 1930 metų, į Raudėnus eidavo mokytis vaikai iš visos apylinkės, iš kitų kaimų.
Valerijos Šabanaitės- Vaikasienės liudijimu, pirmieji mokytojai toje mokykloje buvo Marškaitytė, Kazys Čepas, Antanas Noreikis, Kazys Gricius ir Juzė Daukaitė- Gricienė. Griciai vėliau išvyko gyventi į Ameriką. Tikybą dėstė kunigas Kazimieras Pakalniškis (dėdė Atanazas). Jis žinomas kaip rašytojas, publicistas, laikraščio ,,Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“ steigėjas ir redaktorius, blaivybės propaguotojas. Daug Dėdės Atanazo prozos kūrinių išleista atskirais leidiniais: ,,Kandidatas į kunigus“, ,,Obrusiteliai“, ,,Paveikslėliai iš sodos“ ir kita. K.Pakalniškis 1916-1933 metais klebonavo Raudėnų parapijoje. Jo palaikai ilsisi Raudėnų kapinėse“.
Ona Venckutė- Zorienė prisimena:
,,1917 metais aš ėjau į pirmą skyrių Raudėnų pradžios mokykloje. Mokykla tada buvo prie dabartinio tvenkinio. Mokytoja buvo Marškaitytė. Mokiausi trejus metus. Mokėmės, vaidinimus, rodėm per Kalėdas. Tikybos mokė Kazimieras Pakalniškis. Ateidavo du kartus per savaitę. Vaikai jam padarė išdaigą: išpjovė sagas sutanos nugaroje. Tada mokytojas labai šaukė. Išdykavo Pilipavičiukai iš Medlaukės, Feliksas Žalys.
Paskui tos mokyklos per gaisrą nebeliko. Per tą gaisrą būtų mažiau trobų sudegę, bet ale tokia durna boba lakstė su Agotos duona po kaimą ir baladojo i langus. Tai jinai ir nuvedė ugnį. Kur ji baladojo ten ir sudegė. Tokia visai durna boba.
Po 1920 metų pradžios mokykla atidaryta rusų sentikių kaime Dubiniuose, ovėliau Piežuose, Pažižmėliuose, Medlaukėje“.
1934 metais Raudėnuose buvo pastatytas naujas medinis vieno aukšto pastatas, kur iki Antrojo pasaulinio karo ir veikė pradžios mokykla. Mokyklos statybai vadovavo meistras Tiškevičius iš Pažižmėlių kaimo. Dirbo meistrai iš Dubinių kaimo. Mokykloje dėstė mokytojai Marškaitytė, Kazys Čepas, Griciai.
Po karo 1947 metais Raudonuose įkuriama progimnazija. Jai vadovavo Juozas Jankus.
Valerija Šabanaitė-Vaikasienė :
,, Kai 1934 metais buvo pastatytas naujas pastatas, iš mūsų mokykla išsikraustė. Naujojoje mokykloje 1948-1949 metais dirbau valytoja. Reikėjo krosnis kūrenti, klases valyti. Mo0kyjkloje rodydavo kiną, būdavo šokiai, tai valyti tekdavo naktį. Prisimenu direktorių Juozą Jankų, mokymo dalies vedėją Česlovą Purvaneckį, mokytojus Jankienę, Purvaneckienę, praniaukus, Abrutytę, Mickeliūnaitę, Kazėną.
1950 metais mokykla reorganizuota į septynmetę, kuriai vadovavo Povilas Avėnas. Nuo 1961m. mokykla reorganizuota į aštuonmetę mokyklą, 1988m. tapo devynmetė, o nuo 1999- dešimtmete.
1960-1990 metais mokykloje dirbo daug puikių mokytojų: Žilinskienė, Žadeikienė, Prichockis, Prichockienė, Zorienė, Stambrauskienė, Urbonavičienė, Laurinavičius, Laurinavičienė, Vaitaitė, Viršilienė, Dvaržeckienė, Stoncelienė, Laučkienė, Vaitkus, Vaitkienė, Rudminienė, Paulauskienė ir kiti.“
Sovietiniais metais, nors mokykloje daug dėmesio buvo skiriama sovietiniai ideologijai, mokytojai stengėsi mokiniams suteikti kuo daugiau žinių, daug dirbo po pamokų-organizuodavo sporto varžybas, rengdavo šventes ir koncertus, vykdavo į talkas ir ekskursijas.
Paskutinius dešimtmečius mokyklos direktoriais dirbo Kotryna Vaitaitė (1961-1963), Emilija Laurinavičienė (1963-1967), Vitalija Jonaitytė (1967-1968), Ona Aldona Laučkienė (1968-1973), Petras Masidunskis (1973-1986), Jonas Bezaras (1986-1994). Nuo 1994 metų iki šiol mokyklai vadovauja Zita Bezarienė.
1970m. pastatytas 2-asis mokyklos aukštas, o 1988m.- priestatas ir arkinis sandėlis, kuriame įrengta sporto salė.
2003m. rugsėjo 1d. atidarytas naujas mokyklos pastatas, kainavęs 2mln. litų.
2006 metų pradžioje duris atvėrė nauja sporto salė.
== Direktoriai ==
| |||