Tamara de Lempicka: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13:
Savitas, neįprastas ir ryškus Marijos tapymo stilius, anot A. Lote, paveiktas „švelnaus kubizmo“, išsivystė labai greitai, tačiau puikiai įkūnijo šaltą, bet kartu ir jausmingą Art Deco stilių. Marijos nuomone, [[Pablo Picasso|Picasso]] savo kūryba „neįprastai įkūnijo destrukciją“, o daugelis [[impresionizmas|impresionistų]] tapė neprofesionaliai ir naudojo per daug „purvinų“ spalvų. Marijos technika buvo laikoma elegantiška, tikslia, neįprasta.
Pirmajai parodai [[Milanas|Milane]] (Italija) 1925 m., kuriai surengti de Lempicka susilaukė paramos iš Emanuelio Kastelbarko (''Emmanuele Castelbarco''), Marija per 6 mėn. nutapė 28 naujus paveikslus. Ji tapo viena populiariausių to meto [[kunigaikštis|kunigaikščių]], aristokratų, aukštuomenės atstovų portretų tapytoja. Naudodamasi iškilių visuomenės veikėjų pagalba, de
Emanuelis Kastelbarkas de Lempicką supažindino su didžiu [[Italija|Italijos]] veikėju, liūdnai pagarsėjusiu įsimylėjėliu Gabrieliu Danuncijumi (''Gabriele d‘Annunzio''). Tamara du kartus lankė poetą viloje ant Garda ežero kranto, ketindama nutapyti jo portretą. Tačiau po ketinimų tapytoją sugundyti, jiedu susipyko.
1927 m. de
1929 m. de
Griausmingųjų 20-ųjų metais, kuomet labai suktyvėjo socialinis, kultūrinis ir meninis gyvenimas, Tamara de Lempicka priklausė bohemai: ji pažinojo [[Pablo Picasso|Pablo Picasso]], Jean Cocteau, Andre Gide. Gerai žinoma dėl [[lytinis potraukis|lytinio potraukio]] abiejų lyčių atstovams, de
Įsitraukusi į tokį aktyvų socialinį gyvenimą, Tamara pamiršo motiniškas pareigas – ji labai retai susitikdavo su savo dukterimi. Kai Kizetė būdavo ne Anglijos ar Prancūzijos internatinėse mokyklose, dažniausiai laiką leisdavo su savo močiute Malvina. Kai 1929m. de Lempicka pranešė dukrai ir motinai, kad iš Jungtinių Valstijų negrįš kartu švęsti [[Kalėdos|Šv. Kalėdų]], tai sukėlė siaubingą motinos pyktį. Ji sudegino Tamaros kauptą garsių dizainerių skrybėlių kolekciją.
Vis dėlto Kizetė buvo apleista motinos, tačiau kartu ir įamžinta.
1928 m. ilgalaikis de
1929 m. Tamara pirmą kartą išvyko į JAV turėdama du tikslus: nutapyti Rufuso Busho (Rufus Bush) portretą ir demonstruoti savo parodą [[Pitsburgas|Pitsburge]], Carnegie Institute. Paroda buvo sėkminga, tačiau surinkti pinigai sėkmės de Lepmicki neatnešė – bankas, kuriam ji buvo patikėjusi didelę sumą bankrutavo [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios Ekonominės Krizės]] metu 1929 m.
Eilutė 35:
Kitame dešimtmetyje Tamara de Lempicka tęsė darbais apkrautą ir karštligišką gyvenimą, tačiau [[Didžioji depresija|Didžioji Depresija]] jai, kaip ir daugeliui kitų to meto žmonių, turėjo šokios tokios įtakos. 1930m. ji tapė Ispanijos karalių Alfonso XIII ir [[Graikija|Graikijos]] karalienę Elizabetą. Tamaros darbai pradėti kolekcionuoti įvairiuose muziejuose.
1933 m. ji išvyko į Čikagą, kur dirbo su Georgia O'Keeffe, Santiago Martínez Delgado ir Willem de Kooning.
Šį dešimtmetį de
==Vėlesnieji gyvenimo metai==
1939 m. vasarą de
Kai kurie to meto Tamaros piešiniai buvo panašūs į [[Salvadoras Dali|Salvadoro Dali]] kūrinius (pavyzdžiui „Raktas ir Ranka“ - „Key and Hand“).
1943 m. Tamara ir Baronas persikėlė gyventi į Niujorką, tačiau nepaisant to, kad de Lempicka ir toliau aktyviai dalyvavo socialiniame gyvenime, jos, kaip tapytojos, populiarumas smarkiai sumažėjo. Sutuoktiniai išvyko į Europą lankyti populiariųjų mineralinių vandenų kurortų. Kurį laiką Tamara ir toliau tapė, tačiau orientavosi nebe į žmonių portretus, o į abstraktesnius dalykus. Netikėtai savo kūrybai ji pritaikė naują techniką – teptukus pakeitė peiliukai. Darbai, tapyti nauja technika nesulaukė didelio susidomėjimo. Po 1962m. nesėkmingos parodos Iolas galerijoje de
[[Vaizdas:Popiersie Tamara Łempicka ssj 20060914.jpg|thumb|left|Tamaros de
Po Barono Kufnerio mirties nuo širdies smūgio 1962 m., de Lempicka išpardavė kone visą savo turtą ir laivu tris kartus apkeliavo pasaulį. Galiausiai ji apsistojo [[Hiustonas|Hiustone]] ([[Teksasas|Teksasas]]), kad galėtų gyventi su Kizete ir jos šeima. (Kizetė buvo ištekėjusi už Haroldo Fokshelo (Harold Foxhall) ir turėjo dvi dukteris). Ten Tamara de Lempicka pradėjo prieštaringai vertinamus savo gyvenimo metus. Kizetė tapo jos vadybininke, atstove ir įgaliotine. Ji kentėjo motinos norą dominuoti bei aikštingą elgesį.
Eilutė 54:
Kad ir kaip bebūtų, Tamara de Lempicka sukūrė savitą savo gyvenimo legendą. Prieš jai mirštant, naujoji karta atrado jos kūrinius ir entuziastingai jais žavėjosi. 1973-ųjų metų restrospektyvūs darbai buvo deramai priimti. Po jos mirties, pirmieji Tamaros Art Deco stiliumi tapyti darbai buvo vėl demonstruojami parodose ir perkami. Buvo sukurti keli filmai, vaizduojantys tapytojos gyvenimą.
Garsus Holivudo aktorius Džekas Nikolsonas (Jack Nicholson) kolekcionuoja Tamaros de
==Nuorodos==
| |||