Tamara de Lempicka: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 13:
{{part-cleanup|reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartą}}
 
Kurį laiką Paryžiuje Marija ir Tadeušas Lempickiai vertėsi šeimos brangenybių pardavinėjimu. Tadeušas nesugebėjo susirasti tinkamo darbo, todėl LempičkiLempicki namuose padėtis buvo įtempta. Netrukus pasaulį išvydo sutuoktinių duktė Kizetė de LempičkaLempicka.
 
Savitas, neįprastas ir ryškus Marijos tapymo stilius, anot A. Lote, paveiktas „švelnaus kubizmo“, išsivystė labai greitai, tačiau puikiai įkūnijo šaltą, bet kartu ir jausmingą Art Deco stilių. Marijos nuomone, [[Pablo Picasso|Picasso]] savo kūryba „neįprastai įkūnijo destrukciją“, o daugelis [[impresionizmas|impresionistų]] tapė neprofesionaliai ir naudojo per daug „purvinų“ spalvų. Marijos technika buvo laikoma elegantiška, tikslia, neįprasta.
 
[[image:Lempicka_musician.jpg|left|150px|thumb|Tamaros de LempičkosLempicki kūrinys "Muzikantė", 1929m.]]
Pirmajai parodai [[Milanas|Milane]] (Italija) 1925 m., kuriai surengti de Lempička susilaukė paramos iš Emanuelio Kastelbarko (''Emmanuele Castelbarco''), Marija per 6 mėn. nutapė 28 naujus paveikslus. Ji tapo viena populiariausių to meto [[kunigaikštis|kunigaikščių]], aristokratų, aukštuomenės atstovų portretų tapytoja. Naudodamasi iškilių visuomenės veikėjų pagalba, de LempičkaLempicki eksponavo savo darbus prestižiškiausiuose salonuose ir galerijose. Ji buvo kritikuojama ir aukštinama dėl savitų ir modernių tapytojo Jean Auguste Dominique Ingres paveikslų interpretacijų (pvz. paveiksas „Group of Four Nudes“). 1927-1928 m. tapytojos darbai buvo įkainojami 50 000 Prancūzijos [[frankas|frankų]] (suma, lygia 2 000 JAV dolerių; šiais laikais didesne 10 kartų).
 
Emanuelis Kastelbarkas de Lempičką supažindino su didžiu [[Italija|Italijos]] veikėju, liūdnai pagarsėjusiu įsimylėjėliu Gabrieliu Danuncijumi (''Gabriele d‘Annunzio''). Tamara du kartus lankė poetą viloje ant Garda ežero kranto, ketindama nutapyti jo portretą. Tačiau po ketinimų tapytoją sugundyti, jiedu susipyko.
 
1927 m. de LempičkaLempicki buvo pirmą kartą apdovanota. Ji laimėjo prizą tarptautinėje ''de Beaux Arts'' parodoje Prancūzijoje už "Kizetė Balkone" („Kizette on the Balcony“) portretą.
 
1929 m. de LempičkaLempicki nutapė garsųjį savo autoportretą "Tamara Žaliame Bugati" („Tamara in Green Bugatti“) vokiečių mados žurnalo „Die Dame“ viršeliui. Kaip teigiama žurnale „Auto-Journal“ 1974 m., „Tamaros autoportretas – savimi pasitikinčios ir nepriklausomos moters atvaizdas. Ji dėvi pirštines, šalmą tuo įrodydama savarankiškumą. Šaltas [[moteris|moters]] grožis persmelkia grėsminga būtimi, tačiau ją išlaisvina“.
 
Griausmingųjų 20-ųjų metais, kuomet labai suktyvėjo socialinis, kultūrinis ir meninis gyvenimas, Tamara de LempičkaLempicki priklausė bohemai: ji pažinojo [[Pablo Picasso|Pablo Picasso]], Jean Cocteau, Andre Gide. Gerai žinoma dėl [[lytinis potraukis|lytinio potraukio]] abiejų lyčių atstovams, de LempičkaLempicki įsivėlė į daugybę viešų skandalų. Tapydama portretus, ji nevengė vaizduoti nuogą kūną, norėdama suteikti kūriniams daugiau aistros.
[[image:Young-Girl-in-Green--C10110156.jpg|right|300px|thumb|Vienas įstabiausių Tamaros de LempičkosLempicki kūrinių "Mergina žalia suknele" ("Lady in Green")]]
 
De LempičkąLempicki siejo artimi santykiai su biseksualiomis ir gerai žinomomis to meto motermis - Violet Trefusis, Vita, Sackville-West ir Colette. Tamara buvo susijusi ir su garsia klubų dainininke Suzy Solidor, kurią vėliau nutapė. Dėl tokių pažiūrų ir laisvo elgesio pašlijo Tamaros ir jos vyro santykiai, todėl 1927m. jis ją paliko, o 1928m. jiedu išsiskyrė.
 
Įsitraukusi į tokį aktyvų socialinį gyvenimą, Tamara pamiršo motiniškas pareigas – ji labai retai susitikdavo su savo dukterimi. Kai Kizetė būdavo ne Anglijos ar Prancūzijos internatinėse mokyklose, dažniausiai laiką leisdavo su savo močiute Malvina. Kai 1929m. de Lempička pranešė dukrai ir motinai, kad iš Jungtinių Valstijų negrįš kartu švęsti [[Kalėdos|Šv. Kalėdų]], tai sukėlė siaubingą motinos pyktį. Ji sudegino Tamaros kauptą garsių dizainerių skrybėlių kolekciją.
 
Vis dėlto Kizetė buvo apleista motinos, tačiau kartu ir įamžinta. De LempičkaLempicki nuolat ją tapydavo, todėl išliko nepaprasta jos dukters paveikslų serija: "Kizetė su rožine suknele" ("Kizette in Pink"), 1926m.; "Kizetė Balkone" ("Kizette on the Balcony"), 1927m.; "Mieganti Kizetė" ("Kizette Sleeping"), 1934m.; "Kizetės Portretas" ("Portrait of Baroness Kizette"), 1954-1955m. Tapydama kitų moterų portretus, Tamara de LempičkaLempicki dažnai suteikdavo joms nemažai Kizetės bruožų.
 
1928m. ilgalaikis de LempičkaLempicki globėjas Baronas Raulis Kufneris (Baron Raoul Kuffner) aplankė ją studijoje ir užsakė nutapyti jo meilužės portretą. Baigusi tapyti portretą, ji užėmė meilužės vietą Barono gyvenime.
 
1929m. Tamara pirmą kartą išvyko į JAV turėdama du tikslus: nutapyti Rufuso Busho (Rufus Bush) portretą ir demonstruoti savo parodą [[Pitsburgas|Pitsburge]], Carnegie Institute. Paroda buvo sėkminga, tačiau surinkti pinigai sėkmės de LepmičkaiLepmicki neatnešė – bankas, kuriam ji buvo patikėjusi didelę sumą bankrutavo [[Didžioji ekonominė krizė|Didžiosios Ekonominės Krizės]] metu 1929m.
 
Kitame dešimtmetyje Tamara de LempičkaLempicki tęsė darbais apkrautą ir karštligišką gyvenimą, tačiau [[Didžioji depresija|Didžioji Depresija]] jai, kaip ir daugeliui kitų to meto žmonių, turėjo šokios tokios įtakos. 1930m. ji tapė Ispanijos karalių Alfonso XIII ir [[Graikija|Graikijos]] karalienę Elizabetą. Tamaros darbai pradėti kolekcionuoti įvairiuose muziejuose.
 
1933m. ji išvyko į Čikagą, kur dirbo su Georgia O'Keeffe, Santiago Martínez Delgado ir Willem de Kooning. De LempičkosLempicki socialinė padėtis tapo užtikrinta, kuomet ji ištekėjo už mylimojo Barono Kufnerio 1933m. Baronas ištraukė ją iš bohemos gyvenimo ir užtikrino deramą vietą visuomenėje. Nestokodama įžvalgumo, de LempičkaLempicki anksčiau nei Baronas nujautė artėjantį (II-asis pasaulinis karas|II-ąjį Pasaulinį karą]], todėl paskatino jį parduoti [[Rytų Europa|Rytų Europoje]] turėtus dvarus ir gautus pinigus pervesti [Šveicarija|Šveicarijos]] bankams.
 
Šį dešimtmetį de LempičkaLempicki padarė ir keletą nuolaidų – greta įprastų aristokratų ir šaltaveidžių nuogalių portretų, ji nutapė keletą emigrantų ir netgi vieną ar du Šventųjų paveikslus.
 
==Vėlesnieji gyvenimo metai==