Irenėjus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S kablelis
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1:
'''Ireniejus''' – katalikų Bažnyčios [[šventasis]]. Manoma, kad gimė Smirnoje, dabartiniame Turkijos mieste, Izmire, apie 135 – 140 metus. Su [[krikščionybė|krikščionybe]] susidūrė jaunystėje susipažinęs su [[vyskupas|vyskupu]] [[Polikarpas|Polikarpu]] – apaštalo Jono mokiniu. Nežinoma, kada Ireniejus iš [[MažosiosMažoji Azija|Mažosios Azijos]] išvyko į [[Galija|Galiją]], tačiau tai turėjo sutapti su [[lionas|Liono]] krikščionių bendruomenės pradžia. 177 metais jis jau minimas tarp kitų šios bendruomenės [[kunigas|kunigų]]. Tais pačiais Liono bendruomenė pasiuntė Ireniejų į [[Roma|Romą]] su laišku [[popiežius|popiežiui]] Eleuterijui. Šios misijos dėka Ireniejui pavyko išvengti kankinystės, nes kaip tik tuo metu [[imperatorius|imperatoriaus]] [[Markas Aurelijus|Marko Aurelijaus]] įsakymu buvo nužudyta keturiasdešimt Liono krikščionių, tarp jų ir vyskupas Potinas. Grįžęs, Ireniejus buvo išrinktas nauju vyskupu ir vadovavo Liono bendruomenei iki mirties, turbūt nukankintas, apie 202 – 203 metus.
 
Vadovaudamas Liono Bažnyčiai, Ireniejus labiausiai išgarsėjo kaip krikščionių rašytojas, aiškiai dėstantis tikėjimo tiesas ir aistringai kovojantis su [[erezija|erezijomis]]. Viena didžiausių antrojo amžiaus erezijų buvo vadinamoji gnozio [[doktrina]], pasak kurios, Bažnyčios skelbiamas tikėjimas tėra tik paprastiems, neišprususiems žmonėms skirti simboliai, kai tuo tarpu už šių į tikėjimo tiesas įvilktų simbolių slypi žymiai sudėtingesnis turinys, prieinamas tik intelektualų – gnostikų – elitui. Šita krikščionybės srovė nebuvo vieninga; joje buvo smulkesnių srovių ir pakraipų, skelbiančių tam tikriems visuomenės sluoksniams patrauklias idėjas. Pastarosioms srovėms bendras elementas buvo dualizmo idėja, neigianti vieną Dievą, žmogaus ir pasaulio Kūrėją bei Išganytoją. Siekdami paaiškinti blogio pasaulyje problemą, gnostikai jį kildino iš greta gerojo Dievo egzistuojančios jo priešingybės, iš negatyvaus prado, kuris sukūrė materiją.