13:21, 11 kovo 2008 versija taisyti Laqnas (aptarimas \| indėlis) 20 keitimai Naujas puslapis: KAZYS ULVYDAS - kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970). Gimė 1910 m. rugpjūčio ...		13:42, 11 kovo 2008 versija taisyti anuliuoti Rencas (aptarimas \| indėlis) 34 231 keitimas SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Kazys Ulvydas''' (1910-1996) - lietuvių kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970). KAZYS ULVYDAS - kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970). Gimė 1910 m. rugpjūčio 14 d. Bagotėlėje (Kėdainių rajone, prie Kruosto ir Nevėžio santakos). Pradžios mokslų siekė Apytalaukio, Kėdainių pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė Kėdainių gimnazijoje. Baigus keturias Kėdainių gimnazijos klases, tik atsitiktinumo dėka įstojo į Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1930 m. Vėliau mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kuriame studijavo iki 1937 m., studijuoti pasirinkęs lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinę filologiją. Vėliau studijas tęsė ir jas baigė jau Vilniaus universitete 1940 m. ▼ ▲~~KAZYS ULVYDAS - kalbininkas, filologijos mokslų kandidatas (1955), Lietuvos MA narys korespondentas (1972), Lietuvos nusipelnęs mokslo veikėjas (1970).~~ Gimė 1910 m. rugpjūčio 14 d. Bagotėlėje ([[Kėdainių ~~rajone~~raj]]one, prie [[Kruostas\|Kruosto]] ir [[Nevėžis\|Nevėžio]] santakos). Pradžios mokslų siekė [[Apytalaukis\|Apytalaukio]], [[Kėdainiai\|Kėdainių]] pradžios mokyklose. Vėliau mokslus tęsė Kėdainių gimnazijoje. Baigus keturias Kėdainių gimnazijos klases, tik atsitiktinumo dėka įstojo į Kauno Jėzuitų gimnaziją, kurią baigė 1930 m. Vėliau mokslus tęsė Vytauto Didžiojo universitete, kuriame studijavo iki 1937 m., studijuoti pasirinkęs lietuvių kalbą ir literatūrą bei klasikinę filologiją. Vėliau studijas tęsė ir jas baigė jau Vilniaus universitete 1940 m. Nuo 1942 m. prasideda K.Ulvydo kaip mokslininko keliai. 1942-1949 dėstė Kauno universitete (1946-1948 m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. - dekanas). 1949-1956 m. dėstė Vilniaus universitete (1951-1953 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas). Nuo 1951 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute (1953-1955 m. buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, 1955-1960 ir 1976-1987 metais- žodynų, 1960-1976 metais- dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. - patarėjas prie instituto direkcijos). ▼ 1942-1949 m. dėstė Kauno universitete. 1946-1948 m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. - dekanas. Parašė darbų apie lietuvių kalbos prieveiksmį (išspausdinti 1955-1974), studiją „Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais“ (su A.Lyberiu, išspausdinta 1958 ). „Lietuvių kalbos žodyno“ t.3-5 (1956-1959, Lietuvos valstybinė premija 1965), t.11-14 (1978-1986), „Lietuvių kalbos gramatikos“ (1965-1976, 3 t., Lietuvos valstybinė premija 1977), tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ (nuo 1961) vyriausias redaktorius. Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, kalbos kultūros, lietuvių-rusų ir rusų-lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos. ▼ <br>1949-1956 m. dėstė [[Vilniaus Universitetas\|Vilniaus universitete]]. 1951-1953 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas. ▲Nuo 1942 m. prasideda K.Ulvydo kaip mokslininko keliai. 1942-1949 dėstė Kauno universitete (1946-1948 m. buvo šio universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto prodekanas, 1949 m. - dekanas). 1949-1956 m. dėstė Vilniaus universitete (1951-1953 m. buvo Lietuvių kalbos katedros vedėjas). <br>Nuo 1951 m. dirbo Lietuvių kalbos ir literatūros institute. (1953-1955 m. buvo šio instituto direktoriaus pavaduotojas, 1955-1960 ir 1976-1987 metais - žodynų, 1960-1976 metais - dabartinės literatūrinės lietuvių kalbos skyriaus vadovas, nuo 1987 m. - patarėjas prie instituto direkcijos). ▲Parašė darbų apie lietuvių kalbos [[prieveiksmis\|prieveiksmį]] (išspausdinti 1955-1974), studiją „Lietuvių literatūrinės kalbos leksikos praturtėjimas tarybinės santvarkos metais“ (su A.Lyberiu, išspausdinta 1958 ). „Lietuvių kalbos žodyno“ t.3-5 (1956-1959, Lietuvos valstybinė premija 1965), t.11-14 (1978-1986), „Lietuvių kalbos gramatikos“ (1965-1976, 3 t., Lietuvos valstybinė premija 1977), tęstinio leidinio „Kalbos kultūra“ (nuo 1961) vyriausias redaktorius~~. Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, kalbos kultūros, lietuvių-rusų ir rusų-lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos~~. Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo klausimais. 1995 m. kalbininkui Kaziui Ulvydui suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas. 1996 m. jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. Mirė Kazys Ulvydas 1996 m. kovo 16 d. Po mirties išleista jo parengta knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2002). Paskelbė straipsnių iš lietuvių kalbos gramatikos, lietuvių kalbos istorijos, [[Kalbos kultūra\|kalbos kultūros]], lietuvių-rusų ir rusų-lietuvių kalbų transkripcijos, klasikinės filologijos. Lietuvos radijo laidose kas savaitę aiškino kalbos kultūros ir norminimo klausimais. Mirė Kazys Ulvydas 1996 m. kovo 16 d. Po mirties išleista jo parengta knyga „Lietuvių kalbos prieveiksmiai“ (2002). 1995 m. kalbininkui Kaziui Ulvydui suteiktas Kėdainių krašto Garbės piliečio vardas. <br>1996 m. jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu. [[Kategorija:Lietuvos kalbininkai\|Ulvydas]]

Kazys Ulvydas: Skirtumas tarp puslapio versijų