Atverti pagrindinį meniu

Pakeitimai

S
nėra keitimo aprašymo
'''Skirtumų skaičiavimo mašina''' – [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžo]] suprojektuota sistema, skirta [[Polinomas|polinomų]] reikšmių lentelių sudarymo automatizavimui. Ji rėmėsi baigtinių skirtumų metodu. Ją galima laikyti pirmuoju kompiuterio pagal dabartine sampratą prototipu. Ji nuo kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotosužprogramuotas [[matematika|matematikos]] taisykles.
 
== Prielaidos ==
 
XIX a. pradžioje matematines lenteles ([[Logaritmas|logaritmų]] ir trigonometrinių funkcijų) sudarinėjo ištisos matematikų komandos naudodamos primityvias priemones. Kadangi tie žmonės atlikdavo skaičiavimus, juos vadino „kompiuteriais“ (angl. ''computer''). Šiuo terminu įvardijama pareigybė vis dar egzistavo ir XX a. penktajame dešimtmetyje.
 
Problema buvo ne tik rutininio darbo apimtis, bet ir daugybė klaidų lentelėse. Tad buvo stengiamasi kažkiek automatizuoti tą veiklą. Šikardo, [[Blezas Paskalis|B. Paskalio]] ir [[Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas|G. Leibnico]] sukurti prietaisai nelabai tiko praktiniam panaudojimui.
Ją atgaivino [[Čarlzas Babidžas|Č. Babidžas]] Karališkajai astronomijos draugijai nusiuntęs straipsnį „Pastaba apie mechanizacijos pritaikymą labai didelių matematinių lentelių skaičiavimams.“ Vyriausybė skyrė lėšų šiam projektui. Č. Babidžas mašinos sukonstravimui pasamdė J. Klemensą. [[1832]] m. viena mašinos dalis buvo baigta. Ją sudarė apie 2000 detalių.
 
Tačiau 1833 m. darbai nutrūko Klemensui reikalaujant kompensuoti persikėlimo išlaidas. [[1834]] m. Č. Babidžui kilo [[Analitinė mašina|Analitinės mašinos]] idėja. Vėliau jis vėl grįžo prie ''Skirtumų mašinos'' ir pagerino jos konstrukciją ([[1847]]-[[1849]] m.). Įkvėptas Č. Babidžo idėjų, Georg Scheutz'as sukonstravo kelias ''Skirtumųskirtumų mašinas'', kurių vieną [[1859]] m. pardavė [[Jungtinė Karalystė|Britanijos]] vyriausybei. Vėliau jų konstrukciją patobulino Martinas Wiberg'as, tačiau naudojo tik logaritmų lentelėms sudarinėti. O [[1876]] m. Filadelfijos parodoje inžinierius George Bernard Grant'as demonstravo savo konstrukcijos Skirtumųskirtumų mašiną. Ji buvo 8 pėdų pločio, 5 pėdų aukščio ir turėjo 15 tūkst. judančių detalių.
 
== Veikimo principas ==
 
Skirtumų mašinos veikimo principas rėmėsi [[Izaokas Niutonas|Niutono]] pasiūlytu baigtinių skirtumų metodu. Paimkime polinomą:
P(x) = 2x<SUP>2</SUP> – 3x + 2
== Atkūrimas ==
 
[[1989]]-[[1991]] m. Londono mokslo muziejuje, 200-ųjų Č. Babidžo gimimo metinių progai, Skirtumųskirtumų mašina buvo sukonstruota pagal pradinius patobulintos versijos Č. Babidžo brėžinius. Juose rasta keletas netikslumų, kuriuos reikėjo pataisyti. Ją sudaro apie 4000 detalių iš plieno, geležies ir bronzos. Ji sveria 2,6 tonos, yra 10 pėdų pločio ir 6,5 pėdų aukščio. Ji gali skaičiuoti 7-ojo laipsnio polinomus, kurių reikšmių skaičiavimus atlieka 31 skaitmenų tikslumu. Tačiau skaičiavimams atlikti rankeną reikia pasukti šimtus arba net tūkstančius kartų. [[2000]] m. buvo sukonstruotas ir Č. Babidžo sumanytas [[spausdintuvas]], skirtas ''Skirtumųskirtumų mašinos'' skaičiavimo rezultatams spausdinti.
 
== Nuorodos ==
34 231

pakeitimas