Vytautas Putna: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Rencas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
red.
Eilutė 1:
'''Vytautas Putna''', ([[rus.]] ''Витовт Казимирович Путна'', ([[1893]] m. [[kovo 31]] d. - [[1937]] m. [[birželio 12]] d.) - [[lietuviai|lietuvislietuvių]], Tarybųkilmės [[SSRS|Sovietų Sąjungos]] karinis veikėjas, [[komkoras]] ([[1935]] m.), karinis [[diplomatas]]. Sušaudytas represijų [[TSRS|TarybųSovietų Sąjungoje]] metu.
 
==Biografija==
Gimė 1893 m. Mackėnų (ar Mockėnų?) kaime [[Molėtų raj]]., valstiečio šeimoje. [[Ryga|Rygoje]] baigė komercijos ir amatų mokyklą. 1913 m. buvo suimtas už revoliucinę propagandą.
 
Gimė 1893 m. Mackėnų (ar Mockėnų?) kaime [[Molėtų raj]]., valstiečio šeimoje. [[Ryga|Rygoje]] baigė komercijos ir amatų mokyklą. [[1913]] m. buvo suimtas už [[revoliucija|revoliucinę]] propagandą.
1915 m. paimtas į kariuomenę. Kovojo [[1PK|Pirmajame pasauliniame kare]]. 1917 m. baigė [[praporščikas|praporščikų]] mokyklą. Vėliau vadovavo [[batalionas|batalionui]], varė revoliucinę propagandą tarp 12-osios armijos kareivių.
 
[[1915]] m. paimtas į kariuomenę. Kovojo [[1PK|Pirmajame pasauliniame kare]]. [[1917]] m. baigė [[praporščikas|praporščikų]] mokyklą. Vėliau vadovavo [[batalionas|batalionui]], varė revoliucinę propagandą tarp 12-osios armijos kareivių.
1917 m. įstojo į RSDDP ([[bolševikai|bolševikų]]) partiją. 1918 m. įstojo į [[Raudonoji Armija|Raudonąją Armiją]]. Nuo 1918 m. [[Vitebskas|Vitebsko]] karinis komisaras.
 
1917 m. įstojo į RSDDP ([[bolševikai|bolševikų]]) partiją. [[1918]] m. įstojo į [[Raudonoji Armijaarmija|Raudonąją Armijąarmiją]]. Nuo 1918 m. [[Vitebskas|Vitebsko]] karinis komisaras.
1918 m. rugsėjį-1919 m. gegužės mėn. buvo 1-osios Smolensko (vėliau pervadintos į 26-ąją šaulių) [[divizija|divizijos]] komisaras, nuo 1919 m. gegužės - 228-ojo Karelijos [[pulkas|pulko]] vadas, nuo 1919 m. liepos - šios divizijos 2-osios [[brigada (karyba)|brigados]] vadas. Nuo 1927 m. gruodžio - 1927-osios divizijos viršininkas.
Dalyvavo malšinant Kronštato sukilimą 1921 m. ir valstiečių sukilimės [[Volga|Volgos]] žemupyje.
 
1918 m. rugsėjįrugsėjo mėn. - [[1919]] m. gegužės mėn. buvo 1-osios Smolensko (vėliau pervadintos į 26-ąją šaulių) [[divizija|divizijos]] komisaras, nuo 1919 m. gegužės mėn. - 228-ojo Karelijos [[pulkas|pulko]] vadas, nuo 1919 m. liepos mėn. - šios divizijos 2-osios [[brigada (karyba)|brigados]] vadas. Nuo [[1927]] m. gruodžio -mėn. 1927-osios divizijos viršininkas. Dalyvavo malšinant Kronštato sukilimą [[1921]] m. ir valstiečių sukilimus [[Volga|Volgos]] žemupyje.
Už veiklą Rusijos Pilietiniame kare apdovanotas trimis [[Raudonosios vėliavos ordinas|Raudonosios Vėliavos ordinais]] - vienas 1920 m. (už nuopelnus kariaujant Rytų fronte), du - 1921 m. (vienas už nuopelnus Vakarų fronte, antras - už Kronštato sukilimo malšinimą).
 
Už veiklą Rusijos Pilietiniamepilietiniame kare apdovanotas trimis [[Raudonosios vėliavos ordinas|Raudonosios Vėliavos ordinais]] - vienas [[1920]] m. (už nuopelnus kariaujant Rytų fronte), du - 1921 m. (vienas už nuopelnus Vakarų fronte, antras - už Kronštato sukilimo malšinimą).
1923 m. palaikė trockistų opziciją.
 
[[1923]] m. palaikė trockistų opziciją.
1923 m. baigė Aukščiausiųjų vadų kursus Karo akademijoje. Nuo 1923 m. 2-osios Maskvos pėstininkų mokyklos viršininkas, po to dirbo Raudonosios Armijos štabe, centrinėse valdybose, vadovavo korpusui.
 
1923 m. baigė Aukščiausiųjų vadų kursus Karo akademijoje. Nuo 1923 m. 2-osios Maskvos pėstininkų mokyklos viršininkas, po to dirbo Raudonosios Armijosarmijos štabe, centrinėse valdybose, vadovavo korpusui.
1927-1931 m. dirbo kariniu [[Atašė|ataše]] Japonijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
 
1927-[[1931]] m. dirbo kariniu [[Atašė|atašeatašė]] Japonijoje, Suomijoje, Vokietijoje.
1931-1934 m. buvo korpuso vadas Primorjės kariuomenės grupėje [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]].
 
1931-[[1934]] m. buvo korpuso vadas Primorjės kariuomenės grupėje [[Tolimieji Rytai|Tolimuosiuose Rytuose]].
1934-1936 m. - karinis ataše Didžiojoje Britanijoje.
 
1934-[[1936]] m. - karinis atašeatašė [[Didžioji Britanija|Didžiojoje Britanijoje]].
1936 m. atšauktas į TSRS ir 1936 m. rugpjūčio 20 d. suimtas. Tardant kankintas. Prisipažino dalyvavęs antitarybiniame trockistiniame, kariniame-fašistiniame sąmoksle. 1937 m. birželio 11 d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Ypatingosios komisijos (''Специальное присутсвие'') nutarimu kartu su M. Tuchačevskiu, J. Jakiru ir J. Uborevičiumi nuteistas myriop ir naktį į birželio 12 d. sušaudytas. Reabilituotas kaip nekaltas 1957 m.
 
1936 m. atšauktas į TSRSSSRS ir 1936 m. [[rugpjūčio 20]] d. suimtas. Tardant kankintas. Prisipažino dalyvavęs antitarybiniame trockistiniame, kariniame-fašistiniame sąmoksle. 1937 m. [[birželio 11]] d. TSRS Aukščiausiojo Teismo Ypatingosios komisijos (''Специальное присутсвие'') nutarimu kartu su M.Michailu Tuchačevskiu, J. Jakiru, ir J.Jeronimu Uborevičiumi nuteistas myriop ir naktį į birželio 12 d. sušaudytas. Reabilituotas kaip nekaltas [[1957]] m.
== Nuorodos ==
 
* [http://www.hrono.ru/biograf/putna.html Путна Витовт Казимирович]
== Nuorodos ==
* [http://www.hrono.ru/biograf/putna.html Путна Витовт Казимирович]
 
[[Kategorija:TSRS generolai|Putna, Vytautas]]