Didžioji Prancūzijos revoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 11:
[[Image:Hw-robespierre.jpg|thumb|Robespjeras]]
[[1791]] m. [[rugsėjo 3]] d. buvo priimta Prancūzijos konstitucija, skelbianti konstitucinę monarchiją. Aukščiausia valdžia turėjo priklausyti Įstatymų leidžiamajam susirinkimui, kuris, surengus naujus rinkimus, susirinko [[1791]] m. spalio mėnesį. [[1792]] m. vasarą nušalinus karalių nuo valdžios prieš metus priimta konstitucija nustojo veikti. Remiantis visuotine rinkimų teise buvo išrinktas naujas atstovaujamasis organas – [[Konventas]], kuris [[1792]] m. [[rugsėjo 22]] d. paskelbė Prancūziją respublika. Konvente nuo pat pradžių užvirė arši kova tarp vienam jakobinų klubui priklausiusių [[žirondistai|žirondistų]] (pavadinimas kilęs nuo [[Žironda (departamentas)|Žirondos departamento]]) ir montanjarų. Spalio mėnesį žirondistai išėjo iš jakobinų klubo. Remiantis Konvento sprendimu karalius ciulp bybis asile deimantas donatas pydaras zygis burnickas pydaras grynas
[[1792]] m. vasarą Prancūzijoje susidarė krizinė situacija, vertusi gilinti revoliuciją ir atsisakyti monarchijos. Pagrindinė krizės priežastis buvo Prancūzijos karas su Austrija ir [[Prūsija]], pradėtas pačių revoliucionierių. Pasklidus gandams, kad Prancūzijos karinius planus [[Liudvikas XVI]] ir [[Marija Antuanetė]] išdavė Prancūzijos priešams, monarchai [[1792]] m. [[rugpjūčio 10]] d. miniai užpuolus Tiuilri rūmus buvo suimti, nušalinti nuo sosto, vėliau teisiami ir nubausti mirties bausme už valstybės išdavimą. Po karaliaus nužudymo į karą prieš Prancūziją įsijungė kone visos Europos didvalstybės. Nuo [[1793]] m. [[birželio 2]] d. iki [[1794]] m. [[liepos 27]] d. buvo įvesta kairiųjų jakobinų diktatūra, nevisiškai tiksliai dažnai vadinama tiesiog jakobinų, kurių pavadinimas kilęs nuo tokiu pat vardu revoliucijos metais Paryžiuje veikusio politinio klubo, diktatūra. Kairieji jakobinai, dar vadinami montanjarais (nuo „kalnas“, nes jie sėdėjo Konvento salės viršutiniuose suoluose), vadovaujami [[Maksimiljanas Robespjeras|Maksimilijano Robespjero]], griebėsi plataus masto teroro. Teroro auka tapo ir žymus nuosaikiųjų montanjarų lyderis [[Georges Danton]]. Teroras sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, ko pasekoje be jokiopimapalas teismonx buvokrw giljotinuotaslopas Robespjeras ir jo šalininkai.ple
 
==Literatūra==