Didžioji Prancūzijos revoliucija: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 15:
Chroniška tapusi valstybės finansų krizė reikalavo nepaprastų priemonių. Buvo nutarta sušaukti [[Prancūzijos Generaliniai luomai|Generalinius luomus]]. Jie susirinko [[1789]] m. gegužės pradžioje. Generaliniai luomai nesiruošė apsiriboti finansų reforma, o ėmė svarstyti visos santvarkos reformą. [[Birželio 17]] d. Generaliniai luomai trečiojo luomo iniciatyva pasiskelbė [[Nacionalinis susirinkimas|Nacionaliniu susirinkimu]], taip siekdamas iškelti ir įgyvendinti tautos suvereniteto principą.[[Liepos 9]] d. Nacionalinis susirinkimas pasiskelbė Steigiamuoju susirinkimu, t.y., atstovaujamuoju organu, kurio uždavinys parengti ir priimti [[konstitucija|konstituciją]]. Pasklidus gandams, kad monarchija rengiasi išvaikyti Steigiamąjį susirinkimą, [[1789]] m. [[liepos 14]] d. Paryžiaus miestiečiai [[Bastilijos šturmas|šturmavo Bastiliją]], nes manyta, kad ten kaupiami ginklai Steigiamojo susirinkimo išvaikymui. [[Bastilija|Bastilijos]] užėmimas reiškė absoliutinės monarchijos krachą. Liudvikas XVI turėjo pripažinti visus Steigiamojo susirinkimo nutarimus. Buvo naikinamos bajorijos privilegijos, įvairūs trečiojo luomo apribojimai, priimta [[Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija]].
[[Image:Hw-robespierre.jpg|thumb|Robespjeras]]
[[1791]] m. [[rugsėjo 3]] d. buvo priimta Prancūzijos konstitucija, skelbianti konstitucinę monarchiją. Aukščiausia valdžia turėjo priklausyti Įstatymų leidžiamajam susirinkimui, kuris, surengus naujus rinkimus, susirinko [[1791]] m. spalio mėnesį. [[1792]] m. vasarą nušalinus karalių nuo valdžios prieš metus priimta konstitucija nustojo veikti. Remiantis visuotine rinkimų teise buvo išrinktas naujas atstovaujamasis organas – [[Konventas]], kuris [[1792]] m. [[rugsėjo 22]] d. paskelbė Prancūziją respublika. Konvente nuo pat pradžių užvirė arši kova tarp vienam jakobinų klubui priklausiusių [[žirondistai|žirondistų]] (pavadinimas kilęs nuo [[Žironda (departamentas)|Žirondos departamento]]) ir montanjarų. Spalio mėnesį žirondistai išėjo iš jakobinų klubo. Remiantis Konvento sprendimu karalius Liudvikasciulp XVIbybis buvoasile giljotinuotasdeimantas [[1793]]donatas m.pydaras [[sausiozygis 21]]burnickas d.pydaras [[1793]] m birželio pradžioje buvo susidorota su neseniai nuo jakobinų atsiskyrusiais žirondistais ir įvesta montanjarų diktatūra, kuri plačiau žinoma kaip tiesiog jakobinų diktatūra.grynas
 
[[1792]] m. vasarą Prancūzijoje susidarė krizinė situacija, vertusi gilinti revoliuciją ir atsisakyti monarchijos. Pagrindinė krizės priežastis buvo Prancūzijos karas su Austrija ir [[Prūsija]], pradėtas pačių revoliucionierių. Pasklidus gandams, kad Prancūzijos karinius planus [[Liudvikas XVI]] ir [[Marija Antuanetė]] išdavė Prancūzijos priešams, monarchai [[1792]] m. [[rugpjūčio 10]] d. miniai užpuolus Tiuilri rūmus buvo suimti, nušalinti nuo sosto, vėliau teisiami ir nubausti mirties bausme už valstybės išdavimą. Po karaliaus nužudymo į karą prieš Prancūziją įsijungė kone visos Europos didvalstybės. Nuo [[1793]] m. [[birželio 2]] d. iki [[1794]] m. [[liepos 27]] d. buvo įvesta kairiųjų jakobinų diktatūra, nevisiškai tiksliai dažnai vadinama tiesiog jakobinų, kurių pavadinimas kilęs nuo tokiu pat vardu revoliucijos metais Paryžiuje veikusio politinio klubo, diktatūra. Kairieji jakobinai, dar vadinami montanjarais (nuo „kalnas“, nes jie sėdėjo Konvento salės viršutiniuose suoluose), vadovaujami [[Maksimiljanas Robespjeras|Maksimilijano Robespjero]], griebėsi plataus masto teroro. Teroro auka tapo ir žymus nuosaikiųjų montanjarų lyderis [[Georges Danton]]. Teroras sukėlė didelį visuomenės nepasitenkinimą, ko pasekoje be jokio teismo buvo giljotinuotas Robespjeras ir jo šalininkai.