Cizalpinė Galija: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Cizalpinė Galija''' - ({{la|Gallia Cisalpina}}) [[Senovės Roma|Romos]] [[Romos provincijos|provincija]]. Provincija dar buvo vadinama ''artimąja Galija''({{la|Gallia Citerior}}) arba togą„togą dėvinčia GalijaGalija“({{la|Gallia Togata}}). Provincija buvo ribojama [[Alpės|Alpių]], [[Magra|Makros upės]], [[Apeninai|Apeninų]] ir [[Rubikonas|Rubikono]]. Jos centras buvo Mediolanas ([[Milanas]]).

222 pr. m. e. [[Romos respublika|Romos respublikos]] teritorija išsiplėtė iki Pad upės ([[Po]]). Tolimesniam plėtimuisi sutrukdė [[Antrasis Pūnų karas]], vykęs daugiausia šiaurės Italijoje. Po taikos su [[Kartagina]] pasirašymo ekspansija į šiaurę tesėsitęsėsi. Karo veiksmai truko dar 30 metų. Per tą laiką buvo sunaikinta keletas galų ir ligūrų genčių, nutiesti keliai, įsteigtos [[Akvilėja|Akvilėjos]], [[Bolonija|Bolonijos]], [[Parma|Parmos]] kolonijos. Didelė dalis gyventojų buvo deportuota į seniai Romai ištikimą pietų Italiją, o iš ten iį šiaurę atkelti kolonistai.

Cizalpinė Galija istoriškai dar buvo dalinama į Cizpadaninę Galiją, (Galiją ikišiapus Po( - {{la|Gallia Cispadana}}) su centru Mutinoje ([[Modena]]), užkariautą iki Antrojo pūnų karo ir Transpadaninę Galiją, (Galiją užanapus Po( {{la|Gallia Transpadana}}) su centru Mediolane, prijungtą prie Cizalpinės Galijos pusamžiu vėliau.

58 pr. m. e. prokonsulo pareigas Cizalpinėje Galijoje gavo [[Julijus Cezaris]]. Jis išnaudojo šią provinciją kaip placdarmą karui prieš [[Galija|Transalpinę Galiją]]. 49 pr. m. e. Cezaris su savo [[legionas|legionais]] peržengė [[Rubikonas|Rubikoną]] ir užėmė Arminą ([[Riminis|Riminį]]), pradėdamas [[Pilietinis karas|pilietinį karą]].